Gavau Å¡iandien gan senÄ… istorijÄ…, bet tikrai vertÄ… dÄ—mesio:

Å i istorija susijusi su klausimu, pateiktu Kopenhagos universitete per fizikos egzaminÄ…:” ApraÅ¡ykite, kaip nustatyti dangoraižio aukÅ¡tį su barometru”.

Vienas studentų atsakÄ—: “JÅ«s pririÅ¡ate ilgÄ… virvÄ™ prie barometro galo, tada nuleidžiate barometrÄ… nuo dangoraižio virÅ¡Å«nÄ—s iki žemÄ—s. VirvÄ—s ilgis plius barometro ilgis bus lygus pastato aukščiui”.
Šis labai originalus atsakymas taip įsiutino egzaminatorių, kad studentas buvo tuoj pat išmestas iš egzamino.

Studentas pateikė apeliaciją, kad jo atsakymas neginčijamai teisingas, ir universitetas paskyrė nepriklausomą arbitrą šiam atvejui ištirti.
Arbitras pasakė, kad atsakymas tikrai teisingas, bet jame neatsispindi jokios dėmesio vertos fizikos žinios. Problemai išspręsti buvo nutarta pakviesti studentą ir duoti jam šešias minutes, per kurias jis turėtų pateikti atsakymą žodžiu, kuris parodytų bent menkiausias elementariosios fizikos žinias.
Penkias minutes studentas sėdėjo tylėdamas ir mąstė parėmęs galvą. Arbitras priminė jam, jog laikas bėga, o studentas atsakė, kad jis turi kelis atsakymus, bet negali apsispręsti, kurį pateikti.

Kai jam buvo pasiūlyta paskubėti, jis atsakė:
– Pirmiausia, galite pasiimti barometrÄ… ant dangoraižio stogo, paleisti jį žemyn ir matuoti laikÄ…, per kurį barometras pasieks žemÄ™. Tada pastato aukÅ¡tis gali bÅ«ti apskaičiuotas formule H = 0,5g x t (kvadratu). Bet barometrui nepasisekÄ—.

Arba jei šviečia saulė, galite išmatuoti barometro aukštį, tada pastatyti jį ir išmatuoti jo šešėlio ilgį. Tada išmatuokite dangoraižio šešėlio ilgį, o paskui pastato aukščio apskaičiavimas yra paprasčiausia proporcijų aritmetika.
Bet jei norite tai padaryti labai moksliÅ¡kai, galite pririÅ¡ti trumpÄ… virvutÄ™ prie barometro ir siÅ«buoti jį kaip Å¡vytuoklÄ™ pirmiausia dangoraižio pirmame aukÅ¡te, paskui – ant jo stogo. AukÅ¡tis apskaičiuojamas iÅ¡ skirtumo tarp gravitacijos jÄ—gų T = 2 pi kvadratinÄ— Å¡aknis iÅ¡ l / g.
Arba jei dangoraižis turi išorines gaisrininkų kopėčias, būtų paprasta lipti viršun ir matuoti dangoraižio aukštį barometro ilgiais, po to juos visus sudėti.
Jei norite būti nuobodūs ir daryti tai įprastais būdais, žinoma, galite išmatuoti barometru slėgį pirmame aukšte ir ant stogo, o tada konvertuoti skirtumą milibarais į pėdas ir gauti dangoraižio aukštį.

Bet kadangi iÅ¡ mÅ«sų reikalauja tobulinti proto nepriklausomumÄ… ir taikyti mokslinius metodus, be abejo, geriausias bÅ«das bÅ«tų pasibelsti į Å¡veicoriaus duris ir pasakyti jam: “Gal norite naujo gražaus barometro, aÅ¡ jums jį atiduosiu, jei pasakysite, koks Å¡io dangoraižio aukÅ¡tis”.

Studentas buvo Nielsas Bohras, vienintelis danas, gavęs Nobelio premiją už pasiekimus fizikos moksle.
Tad neapsiribokime standartinÄ—mis formulÄ—mis.