Gavau šiandien gan seną istoriją, bet tikrai vertą dėmesio:

Ši istorija susijusi su klausimu, pateiktu Kopenhagos universitete per fizikos egzaminą:” Aprašykite, kaip nustatyti dangoraižio aukštį su barometru”.

Vienas studentų atsakė: “Jūs pririšate ilgą virvę prie barometro galo, tada nuleidžiate barometrą nuo dangoraižio viršūnės iki žemės. Virvės ilgis plius barometro ilgis bus lygus pastato aukščiui”.
Šis labai originalus atsakymas taip įsiutino egzaminatorių, kad studentas buvo tuoj pat išmestas iš egzamino.

Studentas pateikė apeliaciją, kad jo atsakymas neginčijamai teisingas, ir universitetas paskyrė nepriklausomą arbitrą šiam atvejui ištirti.
Arbitras pasakė, kad atsakymas tikrai teisingas, bet jame neatsispindi jokios dėmesio vertos fizikos žinios. Problemai išspręsti buvo nutarta pakviesti studentą ir duoti jam šešias minutes, per kurias jis turėtų pateikti atsakymą žodžiu, kuris parodytų bent menkiausias elementariosios fizikos žinias.
Penkias minutes studentas sėdėjo tylėdamas ir mąstė parėmęs galvą. Arbitras priminė jam, jog laikas bėga, o studentas atsakė, kad jis turi kelis atsakymus, bet negali apsispręsti, kurį pateikti.

Kai jam buvo pasiūlyta paskubėti, jis atsakė:
- Pirmiausia, galite pasiimti barometrą ant dangoraižio stogo, paleisti jį žemyn ir matuoti laiką, per kurį barometras pasieks žemę. Tada pastato aukštis gali būti apskaičiuotas formule H = 0,5g x t (kvadratu). Bet barometrui nepasisekė.

Arba jei šviečia saulė, galite išmatuoti barometro aukštį, tada pastatyti jį ir išmatuoti jo šešėlio ilgį. Tada išmatuokite dangoraižio šešėlio ilgį, o paskui pastato aukščio apskaičiavimas yra paprasčiausia proporcijų aritmetika.
Bet jei norite tai padaryti labai moksliškai, galite pririšti trumpą virvutę prie barometro ir siūbuoti jį kaip švytuoklę pirmiausia dangoraižio pirmame aukšte, paskui - ant jo stogo. Aukštis apskaičiuojamas iš skirtumo tarp gravitacijos jėgų T = 2 pi kvadratinė šaknis iš l / g.
Arba jei dangoraižis turi išorines gaisrininkų kopėčias, būtų paprasta lipti viršun ir matuoti dangoraižio aukštį barometro ilgiais, po to juos visus sudėti.
Jei norite būti nuobodūs ir daryti tai įprastais būdais, žinoma, galite išmatuoti barometru slėgį pirmame aukšte ir ant stogo, o tada konvertuoti skirtumą milibarais į pėdas ir gauti dangoraižio aukštį.

Bet kadangi iš mūsų reikalauja tobulinti proto nepriklausomumą ir taikyti mokslinius metodus, be abejo, geriausias būdas būtų pasibelsti į šveicoriaus duris ir pasakyti jam: “Gal norite naujo gražaus barometro, aš jums jį atiduosiu, jei pasakysite, koks šio dangoraižio aukštis”.

Studentas buvo Nielsas Bohras, vienintelis danas, gavęs Nobelio premiją už pasiekimus fizikos moksle.
Tad neapsiribokime standartinėmis formulėmis.