“Penktadienis. Ä® namų duris jaukiai pasibels savaitgalis, iÅ¡skvÄ—pinÄ™s poilsio kvapu. BÅ«tina įkvÄ—pti to kvapo, kad kasdienybÄ—s rutina virstų nuostaba, kad pailsÄ—tum ne tik nuo darbų, bet ir nuo žmonių. Kartais pasitaiko, jog koks žmogus Tave ypač slegia — vadinasi, jog reikia kai kÄ… keisti: nebeužsikelti to žmogaus ant pečių, bet neÅ¡iotis jį Å¡irdyje… to reikia sunkiai mokytis. Tu gali. Pasitikiu Tavimi.”

Nežinau kieno čia mintis, bet tikiu, kad nesupyks…

Tiesiog. Vėl lyja, vėl reikia mokytis, vėl visi užsiėmę, tie kas visada užsiėmę, o visi kiti nieko neveikia kaip visada :) Velykos praėjo, ilgas savaitgalis į pabaigą. Šiek tiek depresijos? :)

Man bandant gilintis į praktikos darbą pro 4o kurso studento prizmę,
tendencingai kyla vis daugiau kvesčionuojamų savokų kurios liečia
informacinius srautus mano pasirinktoje organizacijoje. Tai įtakoja
mano supratimÄ… apie informacijos vadybos procesus.

Toks va linksmas mano savaitgalis :)

Å eÅ¡tadienį septintÄ… valandÄ… ryte aÅ¡ jau sÄ—dÄ—jau traukinyje iÅ¡ pajÅ«rio pusÄ—s link Vilniaus. Vagonas buvo pustuÅ¡tis, taigi 8iems žmonÄ—ms skirtame “kupÄ—” sedÄ—jau vienas. AiÅ¡ku, koks asilas kelsis 6 ryto, po linksmo penktadienio vakaro, jog grįžtų atgal į Vilnių? – AÅ¡ :) Taigi turÄ—jau kelias valandas, kurios praÄ—jo kaip kelios minutÄ—s beskaitant “Ricardo Semler” – “Septynių dienų savaitgalis – kaip pakeisti įprastinį darbo bÅ«dÄ…”. Tai dar viena knyga iÅ¡ mano mÄ—gstamos “serijos mÄ…styk kitaip”.
Apie netradicinius vadybos bÅ«dus – arba jų nebuvimÄ…, apie kitokį požiÅ«rį į verslÄ… ir t..t Tiesa pasakius kiekviena pastraipa pateikia vis kažkÄ… naujo ir įdomaus. P.s. ačiÅ« kolegoms kurie man Å¡iÄ… knygÄ… paskolino.