Ateina žmogelis penktadienį pas parduotuvės savininką ir sako: noriu dirbti
pardavÄ—ju.
– Ar turite Å¡io darbo praktikos?
– Ne… bet labai noriu dirbti, ir žinokit, jaučiu, kad man tikrai pasiseks!
Hmm… Savininkas galvoja – savaitgalis, gal nieko blogo neatsitiks…
Gerai,
įdarbino jį.
Ateina pirmadienį apakęs ir nieko nesupranta: per savaitgalį padaryta
pusmilijoninÄ— apyvarta, visas supermarketas nuÅ¡luotas…
Pasikviečia naująjį pardavėją ir klausia: tai kaip čia tu viską padarei?
– Tai va, ateina Å¡eÅ¡tadienio rytÄ… žmogus – pirkti meÅ¡kerÄ—s. AÅ¡ ir sakau:
tai gal ir kÄ—dutÄ™ nusipirkit – negi stovÄ—damas žvejosite. O tai negi nuo
kranto? Nusipirkite kokiÄ… valtelÄ™ – va ten, pas mus, žiÅ«rÄ—kite, visokių
yra. Antra vertus, mums jau ne po Å¡eÅ¡iolika metų – negi taip ir vargsite
irkluodamas. Nusipirkite kokią su motoriuku, normaliai kad būtų. Gerai, bet
motorinÄ™ valtį kažkaip ir prie vandens nusivežti reikia – priekabos reikia.
Antra vertus, jūsų šita mašinėlė vargu ar patemps priekabą su valtimi,
paimkite kokį džipÄ……
Na va, ir taip toliau ir t.t., šiandien dar per pietus jis ateis, kažko dar
nepasiÄ—mÄ—.
Taigi ateina tas pirkėjas per pietus, savininkas laukia jo išskėstom rankom:
– Klausykit, sako, jÅ«s tikrai tada atÄ—jote tik meÅ¡kerÄ—s pirkti?
– TeisybÄ™ sakant, ne… AtÄ—jau pirkti žmonai tamponų. O tas jÅ«sų
pardavėjas sako: vis tiek jums savaitgalis sugadintas, tai bent meškerę
nusipirkit…

[iš interneto]

KartÄ… su žmona sÄ—dÄ—jom prie TV, kalbÄ—jom apie gyvenimÄ…… ir kažkaip
pasisuko kalba apie eutanazijÄ…… AÅ¡ pažiÅ«rÄ—jau savo žmonai į akis ir
pasakiau:
– Niekada neleisk maÅ¡inai palaikyti mano gyvybÄ™. Jei kada taip atsitiks kad
gulėsiu prikabintas prie įvairių mašinų ir priklausomas nuo išorinių
serumų,
ir jei tik tai palaikys mano gyvybÄ™, bei nebebus mano kÅ«ne sielos… praÅ¡au
padaryk viską kad atjungtum mašinas ir leistum man numirti.

Staiga žmona nusiÅ¡ypsojo ir priÄ—jo prie manÄ™s…

Tada ji atjungė TV, kabelinę, internetą, DVD, kompiuterį, telefonus,
muzikos
centrą, ipod`ą, xbox`ą ir išmetė visą alų!!!

[iš interneto]

Nea, dar nenusprendžiau vesti, tiesiog perpasakosiu internete “siuntinÄ—jamÄ…” istorijÄ…:

Žmogus norėjo vesti. Taigi turėjo tris kandidates, iš kurių planavo išsirinkti vieną. Taigi padovanojo kiekvienai po 5000 litų grynais, nuspręndęs pažiūrėti kaip jos pasielgs su šiais painigais.

Pirmoji pasidarė nerealų makiažą: prabangiausiame grožio salone pasidarė šukuoseną, nusipirko naujų rūbų ir t.t. sakydama jog tai padarė iš meilės, norėdama būti jam dar gražesnė. Vyras liko sužavėtas.
Antroji nuÄ—jo apsipirkti – bet nupirko dovanų jam. RÅ«bų, naujÄ… golfo lazdÄ…. Taip iÅ¡leido visus pinigus jam sakydama jog tai padarÄ— iÅ¡ meilÄ—s jam. Na kÄ…, vyrukas vÄ—lgi liko sužavÄ—tas.

Trečioji investavo pinigus į akcijų biržą ir neužilgo gražino jam atgal uždirbtus 5000 litų, bei pasake kad turi akcijų likutį kurį pasilieka abiejų gerovei. Aišku vyrukas liko sužavėtas tokiu poelgiu.

Jis ilgai galvojo kuriÄ… pasirinkti. Na ir priÄ—mÄ— sprendimÄ… – vedÄ— merginÄ… su didžiausia krÅ«tine :-)

Juk žinote kad dauguma vyrų tokie. (na taip taip, visi vyrai vienodi).

Å iandien daugiau pinigų yra iÅ¡leidžiama krÅ«tų implantams ir “Viagrai”, nei alzhaimerio ligos tyrimams…

Gyvenimiška istorija:
Žmona grįžo namo kiek anksčiau nei įprastai ir miegamajame randa vyrą besimylinti su jauna, žavia ir seksualia mergina.
IÅ¡karto aiÅ¡ku užsipuola: tu kiaulÄ—! Neturi jokios savigarbos! KÄ… gi tu darai??? KÄ… tu darai žmonai, tavo vaikų motinai?? Viskas – palieku tave ir Å¡iuos namus….
Vyras atsako – minutÄ—lÄ™ paklausyk prieÅ¡ iÅ¡eidama? Žmona abejodama, bet sutinka – gerai, tai bus tavo paskutiniai žodžiai iÅ¡tarti man…
Taigi vyras pradeda pasakoti istorijÄ…: man važiuojant namo Å¡i mergina stovÄ—jo pakelÄ—je, ir aÅ¡ sutikau jÄ… pavėžėti. Ji labai apsidžiaugÄ— tokiu mano poelgiu. AÅ¡ pastebÄ—jau jog ji labai purvina, prastai apsirengusi, liekna. Ji paminÄ—jo jog yra labai alkana. Na tai aÅ¡ jÄ… parsivežiau namo ir paÅ¡ildžiau jai kepsnį kurį tau vakar buvau pagaminÄ™s – bet tu jo net neparagavai, nes bijojai jog priaugsi svorio…
Dar aÅ¡ jai pasiÅ«liau nusiprausti, nes ji buvo purvina. Jos skarmalus iÅ¡mečiau, ir padaviau jai tavo senus džinsus kurių tu jau nebeneÅ¡ioji, nes jie tau jau per ankÅ¡ti ir labai aptemti. Taip pat daviau megztinį, kurį tau buvau padovanojÄ™s per mÅ«sų metines, bet kurio tu taip pat neneÅ¡ioji, nes mano blogas skonis. Taip pat atidaviau ir tÄ… megztinį, kurį tau davÄ— mano sesuo per KalÄ—das, bet tu jo neneÅ¡ioji kad jÄ… paerzintum. Taip pat ir batus, kuriuos tu pirkai prabangioje parduotuvÄ—je, bet kurių nebeneÅ¡ioji nuo tada, kai pamatei jog tavo bendradarbÄ— tokius irgi turi. Taigi vyras toliau tÄ™sia istorijÄ…… Toji mergina man labai padÄ—kojo ir aÅ¡ ja palydÄ—jau iki durų. Bet ji pilnomis aÅ¡arų akimis paklausÄ— manÄ™s – Pone, gal jÅ«s turite dar ko nors, kuo jÅ«sų žmona nesinaudoja…..