Ateina žmogelis penktadienį pas parduotuvės savininką ir sako: noriu dirbti
pardavėju.
- Ar turite šio darbo praktikos?
- Ne… bet labai noriu dirbti, ir žinokit, jaučiu, kad man tikrai pasiseks!
Hmm… Savininkas galvoja – savaitgalis, gal nieko blogo neatsitiks…
Gerai,
įdarbino jį.
Ateina pirmadienį apakęs ir nieko nesupranta: per savaitgalį padaryta
pusmilijoninė apyvarta, visas supermarketas nušluotas…
Pasikviečia naująjį pardavėją ir klausia: tai kaip čia tu viską padarei?
- Tai va, ateina šeštadienio rytą žmogus – pirkti meškerės. Aš ir sakau:
tai gal ir kėdutę nusipirkit – negi stovėdamas žvejosite. O tai negi nuo
kranto? Nusipirkite kokią valtelę – va ten, pas mus, žiūrėkite, visokių
yra. Antra vertus, mums jau ne po šešiolika metų – negi taip ir vargsite
irkluodamas. Nusipirkite kokią su motoriuku, normaliai kad būtų. Gerai, bet
motorinę valtį kažkaip ir prie vandens nusivežti reikia – priekabos reikia.
Antra vertus, jūsų šita mašinėlė vargu ar patemps priekabą su valtimi,
paimkite kokį džipą…
Na va, ir taip toliau ir t.t., šiandien dar per pietus jis ateis, kažko dar
nepasiėmė.
Taigi ateina tas pirkėjas per pietus, savininkas laukia jo išskėstom rankom:
- Klausykit, sako, jūs tikrai tada atėjote tik meškerės pirkti?
- Teisybę sakant, ne… Atėjau pirkti žmonai tamponų. O tas jūsų
pardavėjas sako: vis tiek jums savaitgalis sugadintas, tai bent meškerę
nusipirkit…

[iš interneto]

Kartą su žmona sėdėjom prie TV, kalbėjom apie gyvenimą… ir kažkaip
pasisuko kalba apie eutanaziją… Aš pažiūrėjau savo žmonai į akis ir
pasakiau:
- Niekada neleisk mašinai palaikyti mano gyvybę. Jei kada taip atsitiks kad
gulėsiu prikabintas prie įvairių mašinų ir priklausomas nuo išorinių
serumų,
ir jei tik tai palaikys mano gyvybę, bei nebebus mano kūne sielos… prašau
padaryk viską kad atjungtum mašinas ir leistum man numirti.

Staiga žmona nusišypsojo ir priėjo prie manęs…

Tada ji atjungė TV, kabelinę, internetą, DVD, kompiuterį, telefonus,
muzikos
centrą, ipod`ą, xbox`ą ir išmetė visą alų!!!

[iš interneto]

Nea, dar nenusprendžiau vesti, tiesiog perpasakosiu internete “siuntinėjamą” istoriją:

Žmogus norėjo vesti. Taigi turėjo tris kandidates, iš kurių planavo išsirinkti vieną. Taigi padovanojo kiekvienai po 5000 litų grynais, nuspręndęs pažiūrėti kaip jos pasielgs su šiais painigais.

Pirmoji pasidarė nerealų makiažą: prabangiausiame grožio salone pasidarė šukuoseną, nusipirko naujų rūbų ir t.t. sakydama jog tai padarė iš meilės, norėdama būti jam dar gražesnė. Vyras liko sužavėtas.
Antroji nuėjo apsipirkti – bet nupirko dovanų jam. Rūbų, naują golfo lazdą. Taip išleido visus pinigus jam sakydama jog tai padarė iš meilės jam. Na ką, vyrukas vėlgi liko sužavėtas.

Trečioji investavo pinigus į akcijų biržą ir neužilgo gražino jam atgal uždirbtus 5000 litų, bei pasake kad turi akcijų likutį kurį pasilieka abiejų gerovei. Aišku vyrukas liko sužavėtas tokiu poelgiu.

Jis ilgai galvojo kurią pasirinkti. Na ir priėmė sprendimą – vedė merginą su didžiausia krūtine :-)

Juk žinote kad dauguma vyrų tokie. (na taip taip, visi vyrai vienodi).

Šiandien daugiau pinigų yra išleidžiama krūtų implantams ir “Viagrai”, nei alzhaimerio ligos tyrimams…

Gyvenimiška istorija:
Žmona grįžo namo kiek anksčiau nei įprastai ir miegamajame randa vyrą besimylinti su jauna, žavia ir seksualia mergina.
Iškarto aišku užsipuola: tu kiaulė! Neturi jokios savigarbos! Ką gi tu darai??? Ką tu darai žmonai, tavo vaikų motinai?? Viskas – palieku tave ir šiuos namus….
Vyras atsako – minutėlę paklausyk prieš išeidama? Žmona abejodama, bet sutinka – gerai, tai bus tavo paskutiniai žodžiai ištarti man…
Taigi vyras pradeda pasakoti istoriją: man važiuojant namo ši mergina stovėjo pakelėje, ir aš sutikau ją pavėžėti. Ji labai apsidžiaugė tokiu mano poelgiu. Aš pastebėjau jog ji labai purvina, prastai apsirengusi, liekna. Ji paminėjo jog yra labai alkana. Na tai aš ją parsivežiau namo ir pašildžiau jai kepsnį kurį tau vakar buvau pagaminęs – bet tu jo net neparagavai, nes bijojai jog priaugsi svorio…
Dar aš jai pasiūliau nusiprausti, nes ji buvo purvina. Jos skarmalus išmečiau, ir padaviau jai tavo senus džinsus kurių tu jau nebenešioji, nes jie tau jau per ankšti ir labai aptemti. Taip pat daviau megztinį, kurį tau buvau padovanojęs per mūsų metines, bet kurio tu taip pat nenešioji, nes mano blogas skonis. Taip pat atidaviau ir tą megztinį, kurį tau davė mano sesuo per Kalėdas, bet tu jo nenešioji kad ją paerzintum. Taip pat ir batus, kuriuos tu pirkai prabangioje parduotuvėje, bet kurių nebenešioji nuo tada, kai pamatei jog tavo bendradarbė tokius irgi turi. Taigi vyras toliau tęsia istoriją… Toji mergina man labai padėkojo ir aš ja palydėjau iki durų. Bet ji pilnomis ašarų akimis paklausė manęs – Pone, gal jūs turite dar ko nors, kuo jūsų žmona nesinaudoja…..