Ateina žmogelis penktadienį pas parduotuvės savininką ir sako: noriu dirbti
pardavÄ—ju.
– Ar turite Å¡io darbo praktikos?
– Ne… bet labai noriu dirbti, ir žinokit, jaučiu, kad man tikrai pasiseks!
Hmm… Savininkas galvoja – savaitgalis, gal nieko blogo neatsitiks…
Gerai,
įdarbino jį.
Ateina pirmadienį apakęs ir nieko nesupranta: per savaitgalį padaryta
pusmilijoninÄ— apyvarta, visas supermarketas nuÅ¡luotas…
Pasikviečia naująjį pardavėją ir klausia: tai kaip čia tu viską padarei?
– Tai va, ateina Å¡eÅ¡tadienio rytÄ… žmogus – pirkti meÅ¡kerÄ—s. AÅ¡ ir sakau:
tai gal ir kÄ—dutÄ™ nusipirkit – negi stovÄ—damas žvejosite. O tai negi nuo
kranto? Nusipirkite kokiÄ… valtelÄ™ – va ten, pas mus, žiÅ«rÄ—kite, visokių
yra. Antra vertus, mums jau ne po Å¡eÅ¡iolika metų – negi taip ir vargsite
irkluodamas. Nusipirkite kokią su motoriuku, normaliai kad būtų. Gerai, bet
motorinÄ™ valtį kažkaip ir prie vandens nusivežti reikia – priekabos reikia.
Antra vertus, jūsų šita mašinėlė vargu ar patemps priekabą su valtimi,
paimkite kokį džipÄ……
Na va, ir taip toliau ir t.t., šiandien dar per pietus jis ateis, kažko dar
nepasiÄ—mÄ—.
Taigi ateina tas pirkėjas per pietus, savininkas laukia jo išskėstom rankom:
– Klausykit, sako, jÅ«s tikrai tada atÄ—jote tik meÅ¡kerÄ—s pirkti?
– TeisybÄ™ sakant, ne… AtÄ—jau pirkti žmonai tamponų. O tas jÅ«sų
pardavėjas sako: vis tiek jums savaitgalis sugadintas, tai bent meškerę
nusipirkit…

[iš interneto]

Va Å¡iandien baigÄ—si KalÄ—diniai iÅ¡pardavimai su 50% nuolaida dantų pastai, bet nenusimename – mÄ—nesį mÄ—gausimÄ—s meilÄ—s Å¡venčių nuolaidomis ir siurprizais. O tuoj ir vasaros prekių iÅ¡pardavimai vos nutirpus importiniam sniegui. Kiek daug gražių akimirkų!

“Tu sÄ—di nuostabiame, veÅ¡liame, žaliame sode. Sodas pilnas gražiausių gÄ—lių, kokias kada nors esi matÄ™s. Aplinkui be galo ramu ir tylu. MÄ—gaukis maloniais pojūčiais, įsivaizduok, kad Å¡iuo gamtos kampeliu galÄ—si grožėtis visÄ… gyvenimÄ……..” IÅ¡ knygos – Vienuolis, kuris pardavÄ— „Ferrarį“. Sharma, Robin