Žmogelis turėjo labai brangų sportinį žirgą. Ir atsitiko tokia nelaime,
kad žirgas susirgo. Tuoj atlėkė veterinaras. Apžiūrėjo jis tą grynaveisli ir pasakė šeimininkui:
– Nenoriu gÄ…sdinti, bet gali bÅ«ti tavo arkliukui chajuk. Va, duok jam
tris dienas tuos vaistus. Jei atsikels, tai pasveiks, o jei ne, tai
teks ji nugalabyti. Išgirdo ta pokalbi kartu su žirgu tvarte laikoma kiaule ir puolė prie arklio:
– Ei, susiimk, brolyti, nepasiduok. Tuoj tau duos vaistu, pasveiksi, tik negulÄ—k, o tai tave nudÄ—s!
Taip ji drasino žirgą visas tris dienas. Bet arkliui negerėjo. Trečią diena atėjęs veterinaras jau ruošė mirtina injekcija.
– Arkly, nagi, nepasiduok! Tu juk gali! Atsikelk ant kojų, parodyk, kad sveiksti. Juk tave nudÄ—s. Nagi, kelkis!
Ir staiga arklys pasikÄ—lÄ— ir nurisnojo. – Stebuklas! Jis pasveiko! -nudžiugo arkliuko seimininkas. – Tai bÅ«tinai reikia atsivesti! Tokia proga negaila ir kiaule paskersti!

MORALAS: Niekada nesikišk ne i savo reikalus.