Nors ir gražus straipsnis ir puiki reklama Lietuvai, BET Businessinsider kaip ir keletas kitų šaltinių skelbia neįsigilinęs į tai kaip šis tyrimas veikia. T.y. Ten daugiausia matuojamas “lokalaus internetas” t.y. greitaveika miesto viduje (Jūsų kompiuteris – interneto kompanijos serveris Vilniuje). Ir Lietuva čia tikrai padarė pažangą turėdama kalnus optikos ir DSL linijų miestuose + spartų testavimo serverį, kas taip pat prideda daug taškų…. Kai naršome TIKRĄ internetą – Youtube / USA / UK tinklapius – su daugeliu interneto tiekėjų greitis krenta iki 10x…

“Net Index“ pateikia sąrašą miestų su didžiausiais duomenų atsisiuntimo greičiais. Duomenys rinkti iš milijonų viso pasaulio vartotojų vertinant jų prisijungimo prie interneto spartą. Palyginime dalyvavo visi miestai, kuriuose yra bent 75 000 unikalių IP adresų, rašo businessinsider.com.“

Iš Kauno į Vilnių per 2 minutes… ;)

Penktadienį Vilniuje “Vandens filtruose” vyko puikus renginys “Meet the disco spring”. Žmonių nebuvo daugiausiai, bet susirinko patys aktyviausi :) Pirtis, baseinas ir disko muzika iki ryto. Paskui pratęsimas pas Aurimą ;)

Šią vasarą kai vykau į Krymą, teko tranzitu pervažiuoti Baltarusiją, pro Minską, tiek jį ir tematant. To palikti negalėjau, taigi užvakar nulėkiau skubos tvarką išsiėmiau turistinę vizą į Baltarusiją (~30LT), per 30min ją mums išdavė. Taip taip, norint nuvykti į šią svajonių šalį – reikia vizos ir sveikatos draudimo ;) Tai man nebuvo kliūtis. Įdomus punktas pildant prašymą – kelionės tikslas t.y. pas koki žmogų važiuoji. Na pažįstamų baltarusių kaip ir neturiu, tai užpildėm “Minsko universitetas” – pas studentus :)))
Vakar ryte ~6h jau sėdėjome traukinyje Vilnius-Minskas (~17lt bilietas į vieną pusę), ir už poros valandų jau buvome išsvajotame Minske :) Stotis kaip stotis, labai panaši į Vilniaus, tik ten pilna vietinių “patrulių/mentų/apsaugos” nežinau kaip juos pavadinti, kurie žaibiškai vaiko “bomžus”. Alų galima gerti pačioje stotyje sėdint laukiamajame t.y. praktiškai visame mieste viešai bet kur :)) Bent jau toks susidarė įspūdis. Na mums tai buvo ne kliūtis :) Važiavome su draugu nieko nežinodami t.y. kur ten ką aplankyt ir panašiai, tai atsitiktiniu būdu pavaikštinėjom aplinkinėmis gatvelėmis, patraukėme link mūsų manymu “centro-senamiesčio” :)) labai tvarkingos gatvelės su “sovietinėmis parduotuvėlėmis”, bet šiaip vaizdas jau gan modernus. Nebenoriu leistis į smulkmenas, bet naktinis miestas atrodo puikiai (Kalėdų eglės ech).
Aplankėme ir Minsko universitetą :))) Ar bent jau kažką panašaus, apsimesdami studentais pavaikštinėjom. labai patiko pardavinėjami sutepti sumuštiniai su dešra :))

Šeštadienį septintą valandą ryte aš jau sėdėjau traukinyje iš pajūrio pusės link Vilniaus. Vagonas buvo pustuštis, taigi 8iems žmonėms skirtame “kupė” sedėjau vienas. Aišku, koks asilas kelsis 6 ryto, po linksmo penktadienio vakaro, jog grįžtų atgal į Vilnių? – Aš :) Taigi turėjau kelias valandas, kurios praėjo kaip kelios minutės beskaitant “Ricardo Semler” – “Septynių dienų savaitgalis – kaip pakeisti įprastinį darbo būdą”. Tai dar viena knyga iš mano mėgstamos “serijos mąstyk kitaip”.
Apie netradicinius vadybos būdus – arba jų nebuvimą, apie kitokį požiūrį į verslą ir t..t Tiesa pasakius kiekviena pastraipa pateikia vis kažką naujo ir įdomaus. P.s. ačiū kolegoms kurie man šią knygą paskolino.