VienÄ… dienÄ…, kai prie pat upÄ—s sÄ—dinti siuvÄ—ja siuvo, jos antpirÅ¡tis įkrito į vandenį. Kai ji pravirko, Dievas apsireiÅ¡kÄ— ir paklausÄ—: “Mano mielas vaikeli, kodÄ—l tu verki?” SiuvÄ—ja atsakÄ—, kad jos antpirÅ¡tis įkrito į vandenį ir kad ji turi padÄ—ti savo vyrui iÅ¡laikyti Å¡eimÄ…. Dievas panardino savo rankÄ… į vandenį ir iÅ¡traukÄ— auksinį antpirÅ¡tį su perlais ir paklausÄ—: “ar tai tavo antpirÅ¡tis?”. SiuvÄ—ja atsakÄ— “ne”. Tuomet VieÅ¡pats dar kartÄ… panardino rankÄ… upÄ—n. Jis laikÄ— sidabrinį antpirÅ¡tį, inkrustuotÄ… safyrais. “Ar tai tavo antpirÅ¡tis?” paklausÄ— Jis siuvÄ—jos. Ir vÄ—l siuvÄ—ja atsakÄ— “ne”. VieÅ¡pats dar kartÄ… paniro gilyn ir grįžo su odiniu antpirÅ¡Äiu. “Ar tai tavo antpirÅ¡tis?”. Ir siuvÄ—ja atsakÄ— “taip”. Dievas, patenkintas tokiu moters sąžiningumu, padovanojo jai visus tris antpirÅ¡Äius, ir siuvÄ—ja grįžo namo laiminga.
Po kelių metų, siuvÄ—ja vaikÅ¡Äiojo upÄ—s krantu su savo vyru, ir jos vyras įkrito į upÄ™, ir ten dingo po vandeniu. Kai ji pravirko, VieÅ¡pats vÄ—l pasirodÄ— ir paklausÄ— “Ko verki?”. “O Dieve, mano vyras įkrito į upÄ™!”. VieÅ¡pats paniro į vandenį ir iÅ¡kilo su George Clooney. “Ar tai tavo vyras?” paklausÄ—. “Taip,” suÅ¡uko siuvÄ—ja. VieÅ¡pats įtūžo: “Tu melavai! Tai netiesa!”. SiuvÄ—ja atsakÄ—: “Atleisk man, mano Dieve. Tai nesusipratimas. Matai, jei aÅ¡ bÅ«Äiau pasakius ‘ne’ George Clooney, tu bÅ«tum grįžęs su Bradu Pittu. Tuomet, jei pasakyÄiau ‘ne’ jam, tu grįžtum su mano vyru. Ir jei tuomet pasakyÄiau ‘taip’, tu man atiduotum visus tris. VieÅ¡patie, mano sveikata nÄ—ra pati geriausia ir aÅ¡ negalÄ—Äiu rÅ«pintis iÅ¡ karto trimis vyrais, todÄ—l Å TAI kodÄ—l aÅ¡ pasakiau ‘taip’ George Clooney”. Ir taip VieÅ¡pats leido jai jį pasilaikyti.
Šios istorijos moralas: Kada moteris bemeluotu, ji meluoja dėl geros ir garbingos priežasties, ir dėl didžiausios naudos kitiems.
IÅ¡ interneto ;)