Šiais p2p laikais, kai internete iš kaimyno ar iš anapus jūros gali parsisiųsti viską, ne išimtis ir pratybų sąsiuviniai 7ai klasei, taigi kokiomis mintimis gyvena mūsų septintokai? :)

“Vat tokiu dalyku ir viresnems klases galetumet daugiau mest nors aisku suprantama kad nusirasymas nelygu ismokimui”

“Che che turiu 10 padarytas, kadangi man lb patinka geografija tai su malonumu darau”

“bl kam jus dedat tas pratybas??? po to zmones nieko patys padaryt nesugeba… ”

“ko tik dabar nera tame inete gal dar egzus i mes kasnors tai butu prikolas ”

“kÄ… jÅ«s čia pezat… Nieko patys neiÅ¡moksit ir t.t. Nžn aÅ¡ asmeniÅ¡kai visalaikÄ… vadovÄ—lyje temÄ… perskaitau ir moku.. bet pratybos tai man kirvis niekad nepadaru, nebent nusiraÅ¡au nuo ko nors.. nes ten pačiam daryt tai toks užsi.. “

Dirbantiems, bet tinka ir mokslo įstaigose… :) Nesinori kartais iÅ¡tarti:

1. Nežinau, kokia jūsų problema, bet esu tikras, kad ją sunku suformuluoti.
2. Skamba panašiai į lietuvių kalbą, bet nesuprantu nė vieno jūsų žodžio.
3. Suprantu, ką norite pasakyti, bet vis tiek manau, kad nusišnekate.
4. Aš pasistengsiu būti malonesnis, jei jūs pasistengsite būti protingesnis.
5. Aš išėjau iš proto, bet galite palikti man raštelį.
6. Aš čia nedirbu. Aš konsultantas.
7. JÅ«s man patinkat. Primenat mane, kai buvau jaunas ir kvailas.
8. O kaip dÄ—l niekada? Ar “niekada” jums netiktų?
9. Matau, kad specialiai pasilikote papildomo laiko viešai save pažeminti.
10. AÅ¡ turiu talentÄ… ir vizijÄ…. Man tiesiog nusispjaut.
11. Aš jau įsivaizduoju lipnią juostą ant jūsų burnos.
12. Aš visada branginsiu išankstinę nepagrįstą nuomonę, kurią apie jus
susidariau.
13. Tai, kad jūsų niekas nesupranta, dar nereiškia, kad jūs menininkas.
14. Bet koks ryšys tarp mano ir jūsų tikrovės yra visiškai atsitiktinis.
15. Kas aš esu? Pamišėlių musgaudis?!
16. Aš nesu grubus. Tiesiog jūs nereikšmingas.
17. Aš ką? Aš tik klaidžioju iš kambario į kambarį.
18. Ir kokia bÅ«tų jÅ«sų inkščianti verkÅ¡lenanti nuomonÄ—…?
19. Tai ne biuras. Tai pragaras su fluorescencinÄ—mis lempomis.
20. Ar aš atrodau kaip mėgstantis bendrauti?
21. Bandau jus įsivaizduoti su asmenybe.
22. Stresas yra kai atsibundi rėkdamas ir supranti, kad dar neužmigai.
23. Puikūs kvepalai. Tik ar privalote juose užsimarinuoti?
24. Maniau, kad norėjau karjeros, o išėjo, kad norėjau tik algalapių.
25. Jei mesiu į jus lazdą, ar išeisite?

(iš interneto)

KartÄ… su žmona sÄ—dÄ—jom prie TV, kalbÄ—jom apie gyvenimÄ…… ir kažkaip
pasisuko kalba apie eutanazijÄ…… AÅ¡ pažiÅ«rÄ—jau savo žmonai į akis ir
pasakiau:
– Niekada neleisk maÅ¡inai palaikyti mano gyvybÄ™. Jei kada taip atsitiks kad
gulėsiu prikabintas prie įvairių mašinų ir priklausomas nuo išorinių
serumų,
ir jei tik tai palaikys mano gyvybÄ™, bei nebebus mano kÅ«ne sielos… praÅ¡au
padaryk viską kad atjungtum mašinas ir leistum man numirti.

Staiga žmona nusiÅ¡ypsojo ir priÄ—jo prie manÄ™s…

Tada ji atjungė TV, kabelinę, internetą, DVD, kompiuterį, telefonus,
muzikos
centrą, ipod`ą, xbox`ą ir išmetė visą alų!!!

[iš interneto]

Gyveno kartą tolimame tolimame iškyšulyje žmogelis. Švyturio prižiūrėtojas, švyturyje ir gyveno, vakarais uždegdavo šviesa bokšto viršuje, rytais užgesindavo. Ir štai vieną naktį siaučia baisi audra:
žaibuoja, bangos milžiniÅ¡kos…. O tarp tų bangų – mažytis laivelis, o laivelyje – paÅ¡tininkas. O keikiasi nerealiai, o burnoja, tarpais vis persižegnodamas, kad nenuskÄ™stų. Priplaukia vargais negalais iki to Å¡vyturio, iÅ¡lipa visas permirkÄ™s, suÅ¡alÄ™s, leisgyvis. Rankose – laiÅ¡kas žmogeliui iÅ¡ Å¡vyturio. Po ilgo beldimosi tas nusileidžia, atidaro duris.
Paštininkas jau nebegali:
– Ožy tu nelaimingas, gyvena čia visokie durniai pasaulio kraÅ¡te, vos galo negavau tÄ… laiÅ¡kÄ… neÅ¡damas (na ir taip kokias 5 minutes).
– ViskÄ… pasakei?
Paštininkas:- Viska, b***t.
– Tai va, jei dar čia aiÅ¡kinsi, tai laikraÅ¡tį užsiprenumeruosiu…

IÅ¡ interneto :)

Kalba netaisyta:

labadiena
prasau pagalbos
jei kas netingit ir jei neturit ka veikti, ateikit siandien 19:00 prie
“tokios ir tokios istaigos” (vilniuje) papokshet blykstemis.
ten bus vienos imones vakarelis, reiketu fotografu “masofkes” prie iejimo.
aciu uz pagalba

Džonas, tarnaujantis oro pajėgose, buvo pervestas į šauktinių centrą, kur turėjo duoti patarimus naujokams apie valstybines pašalpas, o ypač gyvybės draudimą. Neilgai trukus kapitonas Smitas pastebėjo, kad Džono draudimo polisų pardavimas šimtaprocentinis, ko niekad iki šiol nėra buvę. Neklausdamas Džono, kaip jam tai pavyko, kapitonas pats atėjo į vieną prezentaciją, pasiklausyti, kaip Džonui tai pavyksta.
Džonas paaiškino gyvybės draudimo pagrindus ir tada tarė:
– Jei jÅ«s, apsidraudÄ™ gyvybÄ—s draudimu, žūvate mÅ«Å¡yje, vyriausybÄ— turi sumokÄ—ti 200.000 dolerių iÅ¡mokos gavÄ—jui. Jei jÅ«s nesate apsidraudÄ™ ir žūvate mÅ«Å¡yje – vyriausybÄ— sumoka tik 6.000 dolerių.
-Taigi,- užbaigė jis-, kaip jūs manote, kuriuos vyriausybė pirmus siųs į mūšį?

Ar esate Å¡iuolaikinis darbuotojas, Lietuvos IT rinkos dalyvis? :)

Turite 5 slaptažodžius, bet atsimenate tik vieną.

Bandote įvesti slaptažodį įjungdami mikrobangų krosnelę.

Jau daugelį metų nedėliojote pasianso popierinėmis kortomis.

Turite sąrašą 15 telefonų numerių, kuriais galima rasti jūsų trijų asmenų šeimos narius.

Rašote el. laiškus žmonėms, sėdintiems prie gretimo stalo.
Prarandate kontaktą su draugais, kurie neturi el. pašto.

Su susidomėjimu kažką aptarinėjate forume su Pietų Afrikos gyventoju, bet nesisveikinate su laiptinės kaimynu.

Vakare po ilgos darbo dienos parėję namo į telefono skambutį atsiliepiate ištardami firmos pavadinimą ir tik po to „labas vakaras“.

Neįsivaizduojate, kiek kainuoja pašto ženklas.

Skambindami iš namų, neretai paspaudžiate „0“, kad patektumėte į išorinę liniją.

JÅ«s jau ketverius metus sÄ—dite prie to paties stalo, nors per tÄ… laikÄ… dirbote trijose skirtingose firmose.

Savo CV visada neÅ¡iojates su savimi USB “rakte”.

Rašyti ranka galite tik ant lipnių lapelių.

Laikote save organizuotu žmogumi, nes visas jūsų monitorius aplipdytas lipniais lapeliais.

PagrindinÄ— netektis „užlūžus“ kompiuteriui – prapuolusi „prikolų“ kolekcija.

Jūsų viršininkas nemoka atlikti jūsų darbo.

Padienių darbuotojų jūsų įmonėje gerokai daugiau nei nuolatinių.

Direktorių tarybos narių alga viršija metinius visų besivystančių šalių biudžetus kartu sudėjus.

Kandidatui į darbą, net jei jis demonstruoja stulbinančias žinias ir mokėjimą, atsakoma, jei jis per pokalbį paklausia apie algą.

Kava ir sausainiai, likę po pasitarimo, įprasta jūsų dieta.
„Susirgau“ – tai reiÅ¡kia „negaliu paeiti“ arba „guliu ligoninÄ—je“.

Jūsų įmonės biudžete neužtenka lėšų, kad į darbą būtų priimti mirtinai reikalingi penki darbuotojai, bet yra lėšų jūsų viršininkui pasamdyti keturis nuolatinius konsultantus strategijos klausimais.

Jei jūsų tėvų klausia, kuo jūs užsiimate, jie atsako: „Dirba prie kompiuterio“.

Jau kelerius metus suklūstate išgirdę žodį „atostogos“.

Jūs perskaitėte šį sąrašą nuolatos kartodami: „Bet juk tai tiesa!“.

O dabar galvojate, kam nusiuntus šį tekstÄ……