MeilÄ—

Galima protingiausias knygas skaityti, kitų žmonių klausinÄ—ti, bet atsakymo taip galima ir nesurasti… Linkiu nebeklausinÄ—ti, o ieÅ¡koti ir rasti :)
“Viskas, kÄ… žinau apie meilÄ™ yra tai, kad ji yra”. Emily Dikenson.

“MeilÄ— susideda iÅ¡ vienos sielos dviejuose kÅ«nuose”. Aristotelis



35 komentarai »

  1. Kukas rašo,

    2006-2-15 @ 17:38

    meile tai muzika viduj.
    meile tai kai skraidai.
    meile, tai kai viskas telpa i penkias raides.

  2. Bagis rašo,

    2006-2-16 @ 18:25

    aha meile tai tai… nu tipo jei zodyje meile pakeisi 5 raides gausis alus ;]]]

  3. tevyne rašo,

    2006-3-05 @ 12:38

    nera apie ja ka shneketi kai jos nejunti.
    ne. nes niekas jos nesugeba apibudinti, apibrezti, niekas nemoka pasakyti kas tai yra.
    niekas to nemato, negirdi, neuzuodzia, – jos nera…
    tas pats kas as taevs paklausciau : ar yra skausmas.
    ka tu atsakytum? sakytum, taip, yra. pakalusciau kas tai? kur tai galima rasti? tu
    atsakytum, jog tai buna tada kai tau skauda. kai aksnors ipjauna i pirsta – skauda,
    kai pervaziuoja koja- skauda. kai kasnors tave pazemina – tau skauda, kai kas nors
    paveda- tau skauda. tu matai kaip kazkas ziauriai elgiasi su emrgina kokiam nors
    skresgatvyje ir net negali i tai ziureti – tau skauda.
    meile… meile tai toks dalykas kuri jauti kai myli. suvirpa sirdis pamacius senai
    matyta drauga – myli ji kaip drauga, maloniai perbega siluma per visa kuna kai
    apkabina patinkanti mergina – tu ja myli. mazylis vaikutis kuri apemiai ant ranku tau
    patampe uz ausytes o tu nusisypsojai – tu ta vaikuti maza zavu myli. kazkokia ramybe,
    stabilumas, nenuvaldoams noras pastoviai buti kartu su kazkokiu zmogum – tu ji myli.
    niekada negali pagalvoti aks butu jeigu nebutu vasaros- tu myli ta metu laika. tai
    apstraktu.bet to realiai nera.

  4. SlapukÄ— rašo,

    2006-3-09 @ 12:11

    Meile – tai pats nuostabiausias dalykas gyvenime, svarbu jį iÅ¡mokti branginti ir dar svarbiau – jei ji jau atÄ—jo – niekada gyvenime nebepaleisti.
    “MeilÄ— maloni, ji nepavydi, ji neiÅ¡puiksta. MeilÄ— nugali visa…”

  5. Youkis rašo,

    2006-3-12 @ 22:45

    Meile?..
    Kas gi Tu?..
    Ne jau pavasaris skaidrus?..
    Toks grazus ir nuostabus, lyg romantiskas dangus?..
    Ne jau, tai tu?..
    Pasiklydes mielas pauksti, skraidantis roziniu dangum…
    Atsakyk, nors man…
    Kas gi Tu?..

  6. vilte radzvilaviciute rašo,

    2006-4-17 @ 21:27

    meile,tai dienos pradzia
    meile,suri druska vandeny
    meile,zibantis ziburis ezere
    meile,grazi kaip laisves paukstis
    meile,ateis pas tave visada
    meile,matos ezere
    mele,tai surades paukstis mane
    meile,grazi kaip visada
    mele,aplanko visus jausmas ateis nuostabus

    sukure vilte radzvilaviciute

  7. svaja siaulia valda rašo,

    2006-5-20 @ 17:15

    bla meile jega ;)

  8. ingute rašo,

    2006-6-07 @ 12:41

    mejle sunki,nes per ja reikia daug kenteti….:(

  9. Kristute rašo,

    2006-6-17 @ 1:09

    meile niekada nesibaigia…..

  10. paselusi rašo,

    2006-6-18 @ 17:08

    geriau myleti su protu.taciau beprotiskai myleti geriau,nei nemyleti visai…

    meile – tai vieskelis i saule, gristas astriais deimantais, kuriuo turi pereiti atviras.

  11. Agne rašo,

    2006-6-21 @ 19:42

    tai kas ta meile,,,

  12. :P rašo,

    2006-7-21 @ 21:11

    meile tyra kaip laselis rasos, meile susildo salta ziema, meile
    pakelia ligi dangaus, meile kai plaka ir dziaugias sirdis…
    meiles zodziais nenusakysi…

  13. niekas rašo,

    2006-8-06 @ 16:20

    MEILE yra pats graziausias jausmas pasaulyje!

  14. justÄ— rašo,

    2006-8-08 @ 14:02

    Kazkur kazkada skaiciau sita istorija…Ji apie meile…apie tikra meile..kuri ne visada baigiasi laimingai… “Buvo iÅ¡leistuviu vakaras… SalÄ—je triukÅ¡mavo, grojo muzika, sukosi poros. AÅ¡ stovÄ—jau ir galvojau, o kaip vis dÄ—l to sunku palikti mokykla… Staiga AÅ¡ pamačiau mergina. Ji stovÄ—jo nugara i mane, bet mačiau, kaip jos pečiai virpa. man pasirodÄ—, kad ji verkia ir aÅ¡ neklydau. Paliečiau jos petį ir ji atsisuko. AÅ¡ pažinau Å¡ia mergina, ji buvo iÅ¡ gretimos klasÄ—s, tiap pat abiturientÄ—. AÅ¡ žinojau , kad ji draugavo su vaikinu. StovÄ—jau ir nežinojau kaip ja nuraminti. Ji buvo apsivilkusi balta suknele, apsiawusi baltais bateliais. TurbÅ«t mano tyla jai atsibodo. ji pažiÅ«rÄ—jo i mane ir nusisuko. Bet kokį skausmÄ… mačiau jos akyse… -Kuo tu vardu? Kas tau? Juk Å¡iandien tokia Å¡ventÄ—! Kas tave nuskriaudÄ—? Tada ji puolÄ— prie manÄ™s ir pravirko. AÅ¡ pagalvojau, kad taip verkia tik daug iÅ¡kentÄ—jÄ™s žmogus. -Galiu tau padÄ—ti? IÅ¡ jos akių riedÄ—jo aÅ¡aros. Pagaliau ji pakÄ—lÄ— galvÄ…. “- gerai, aÅ¡ tau papasakosiu. tik ar tu pasiryžus iÅ¡klausyti iki galo? juk dviem žodžiais visko neiÅ¡sakysiu… Mano vardas Emilija. Kai man buvo 15 metų, mes atvažiavome į šį miestÄ…. AÅ¡ visai neturÄ—jau draugų, vaikščiodavau viena iÅ¡tisas dienas. KartÄ… kažkas trenkÄ— man į petį. Atsisukusi pamačiau vaikinÄ…. jis man pasirodÄ— negeras. AÅ¡ nekreipiau dÄ—mÄ—sio. -O tu graži. Tavo akys gražios… -Kas daugiau?-paklausiau aÅ¡. -Na gerai, dabar susipažinkim ,-pasakÄ— ir iÅ¡tiesÄ— rankÄ…. AÅ¡ apsisukau ir nuÄ—jau. -Tu nepyk!- riktelÄ—jo jis iÅ¡paskos.-atleisk, aÅ¡ nežinojau, kad tu taip greit įsižeisi! Sekančia diena aÅ¡ iÅ¡važiavau ir grižau tik po kelių dienų. Eidama į mokyklÄ… iÅ¡girdau kažkÄ… Å¡aukiant ir kažkas pagriebÄ— staiga man už rankos. tai buvo tas pats vaikinas. -Sveika, aÅ¡ tavÄ™s ieÅ¡kojau. -KodÄ—l? -paklausiau. -Pažinai? AÅ¡ Tomas. Nenoromis iÅ¡kÄ—liau rankÄ…. Nuo tada ir prasidÄ—jo mÅ«sų draugystÄ—. Kartu eidavome į mokyklÄ…, kartu pareidavome. Jis buvo geras draugas ir merginos pavydÄ—jo . Pernai baigiau 10 klasÄ™ ir atÄ—jau į 11. AtÄ—jo Naujieji Metai. AÅ¡ pradÄ—jau jausti kažkÄ… daugiau negu draugystÄ™. PradÄ—jau pavydÄ—ti , bet be reikalo, jis buvo iÅ¡tikimas. -Žinai kÄ…, sutikime Naujuosius pas mane, dviese. – pasiÅ«lÄ— jis. – Emilija, as tau kai kÄ… pasakysiu lygiai 24 valandÄ…. -Kas bus tavo namuose? -TÄ—vai, tačiau mes bÅ«sime kitam kambaryje. Mums niekas netrukdys. Naujuosius metus sutiksime dviese… Man buvo labai gera. Laikas Ä—jo greitai ir rodyklÄ— artÄ—jo prie 24 valandos. Tomas apkabino mane ir iÅ¡tarÄ—: – Man 18, tau 17. Man atrodo daugiau mes taip nekalbÄ—sime. – Emilija, aÅ¡ tave myliu, labai myliu. AÅ¡ stovÄ—jau ir nežinojau kÄ… pasakyti. -Kas atsitiko? -Nieko Tomai. Tu nori, kad as tau atsakyčiau tuo pačiu. Tu man labai patinki, bet kas yra meilÄ— aÅ¡ nežinau.. -Ar tu girdÄ—jai legendÄ… apie baltas gulbes, apie tikrÄ… meilÄ™? -Ne. -Paklausyk: Anksčiau, kur mes gyvenome, buvo ežeras. Jame įsikÅ«rÄ— gulbÄ—s. Tas gulbes žmonÄ—s saugojo, tačiau vienÄ… baltÄ… gulbinÄ… paÅ¡ovÄ—… GulbÄ— liko viena. ji pakilo į orÄ…, padarÄ— mirties kilpÄ… ir suglaudusi sparnus krito žemÄ—n. Skardžiai aiktelÄ—jo žmonÄ—s pamatÄ™ tokiÄ… gulbÄ—s mirtį. Dabar sprÄ™sk pati ar tai buvo meilÄ—… -Atleisk, Tomai, aÅ¡ supratau, bet pasakysiu vÄ—liau. Prisiglaudžiau prie jo peties. Po Naujųjų mÅ«sų draugystÄ— dar labiau sustiprÄ—jo. vÄ—liau mes buvome vieno draugo vakarÄ—lyje ir grįžome vÄ—lai. Staiga jis paklausÄ— : -Emilija, ar galiu pabučiuot tave? Paskui apkabino ir ilgai bučiavo. SekančiÄ… dienÄ… jo nebuvo mokykloje. AÅ¡ pradÄ—jau jaudintis, nes niekada nÄ—ra buvÄ™, kad man nesakÄ™s neitų į mokyklÄ…. Grįždama namo užsukau pas TomÄ…. Duris atidarÄ— jo mama. Pamačiusi mane nusuko akis į Å¡alį. -Kas atsitiko Tomui? – paklausiau. -Nieko, Emilija, gal viskas praeis. -Ka?!- suÅ¡ukau aÅ¡. -Å iandien , tai yra ryte, jį rado gatvÄ—je be samonÄ—s, kruvinÄ…. jo kÅ«ne daug žaizdų. -KKaip? Už kÄ…? Tai netiesa! NepastebÄ—jau kaip atsidÅ«riau namuose. Kritau į lovÄ… ir gulÄ—jau beveik be samonÄ—s. paskui kažkas paskambino į duris, iÅ¡girdau sakant: -Užeikit ji namuose. AÅ¡ pamačiau Tomo mamÄ…. Ji buvo iÅ¡balusi. -Nusiramink, Emilija. AÅ¡ atÄ—jau tavÄ™s. Jam labai blogai. Jis nori pamatyti tave. Neprisimenu kaip atsidÅ«riau ligoninÄ—je, palatoje kur jis gulÄ—jo. pamačius jį pradÄ—jau verkti. -Emilija, mieloji , Emilija – Å¡nabždÄ—jo jis.- Å¡tai mano gyvenimo minutÄ—s suskaičiuotos. TodÄ—l norÄ—jau bÅ«ti su tavim kartu. -Ka tu sakai? Nusiramink. -AÅ¡ tave myliu – kalbÄ—jo jis. -Mes visada bÅ«sime kartu – kalbÄ—jau aÅ¡, o jis bučiavo man rankas. -Emilija, Å¡tai paimk. – sukaupÄ™s visas jÄ—gas jis padavÄ— man sulankstytÄ… lapelį. – tai paskutinis mano laiÅ¡kas . Man neteko pasakyti visko. -Tu gyvensi – atsakiau aÅ¡, o jis suÅ¡nabždÄ—jo : -Brangioji , Emilija, pabučiuok mane. Pabučiuok mane paskutinį kartÄ…… AÅ¡ palinkau prie jo ir pradÄ—jau bučiuoti, bučiuoti… AÅ¡aros man vilgÄ— akis, jo veidÄ… , lÅ«pas. Jis neteko samonÄ—s. Įėjo gydytojas ir iÅ¡vedÄ— mane. -IÅ¡gelbÄ—kite jį – suÅ¡ukau staiga. AÅ¡ atsisukau ir pamačiau TomÄ… su Å¡ypsena veide ir žodžiais “Brangioji Emilija”. -Tomai!- suÅ¡ukau aÅ¡, bet jis jau negirdÄ—jo mano balso. Jis užmerkÄ— akis , kurias aÅ¡ taip mylÄ—jau ir kurių jau netekau… TomÄ… laidojo po 3 dienų. PrieÅ¡ laidotuves aÅ¡ nupirkau gÄ—liu, tai buvo paskutinÄ— mano dovana Tomui. Å iaip taip nuÄ—jau prie karsto. Jis gulÄ—jo ir atrodÄ— , kad miega. AÅ¡ pamačiau jo motinÄ…. Per tris dienas ji paseno, plaukai pražilo. Mes atÄ—jome pre duobÄ—s . AtidarÄ— karstÄ…. Dar kelios minutÄ—s ir aÅ¡ daugiau niekados nebepamatysiu Tomo. KarstÄ… uždarÄ— ir Ä—mÄ— leisti į duobÄ™ žemÄ—n. Å tai vietoj duobÄ—s supiltas kauburys žemių, ant jo – mano gÄ—lÄ—s… negaliu pagalvoti, kad jo daugiau nebebus. Dabar prisiminiau laiÅ¡kÄ…. Å tai jis. PaÄ—miau ir pradÄ—jau skaityti : ” Mieloji, Emilija, tu žinai kaip aÅ¡ tave myliu… Tu – mano gyvenimo žvaigždÄ—. Man sunku mirti žinant, kad ir tu mane myli… AÅ¡ praÅ¡au tavÄ™s, vardan mÅ«sų draugystÄ—s, – bÅ«ti tavo. man atrodo tu iÅ¡pildysi mano praÅ¡ymÄ…. Kaip aÅ¡ noriu bÅ«ti visÄ… gyvenimÄ… Å¡alia tavÄ™s bet.. Tik tu neverk ! Mano mintys bus su tavimi iki galo. galvoji apie mane, kaip sunku palikti tave žinant, kad tu myli tik mane… jei aÅ¡ galėčiau gyventi.. baigsiu raÅ¡yti, nes jaučiu, kad artinasi mirtis. NepamirÅ¡k legendos apie baltas gulbes. Lik sveika mieloji Emilija… nepamirÅ¡k manÄ™s.. Tavo, Tomas ” AÅ¡ perskaičiau laiÅ¡kÄ… vos ne verkdama. Å tai iÅ¡leistuvių vakaras, o jo nÄ—ra…“ Ji pakÄ—lÄ— į mane mÄ—lynas akis, pilnas aÅ¡arų. Jose slypÄ—jo skausmas ir kančia.Ji pagriebÄ— laiÅ¡kÄ… ir iÅ¡bÄ—go į gatvÄ™… Ji jau buvo už kampo , kai iÅ¡girdau maÅ¡inos stabdžių cypimÄ…… PribÄ—gÄ™s pamačiau kraupų vaizdÄ… – Emilija gulÄ—jo po maÅ¡inos ratais. Su balta suknele ji man priminÄ— baltÄ… gulbÄ™. Rankoje laikÄ— popieriaus lapÄ…. tai buvo laiÅ¡kas. Staiga ji atmerkÄ— akis ir suÅ¡nibžėjo : Å tai aÅ¡ ir vÄ—l su tavim, Tomai. SubÄ—go žmonÄ—s , tačiau ji mirÄ—. Å tai ji – balta gulbÄ— – žuvo… AÅ¡ pažvelgiau į EmilijÄ…. Ji gulÄ—jo užmerkusi akis kraujo klane. rankoje laikÄ— stipriai suspaudusi laiÅ¡kÄ…. jame matÄ—si žodžiai : “NepamirÅ¡k legendos apie baltas gulbes. Lik sveika Emiija, Tomas… “

  15. Mantulis rašo,

    2006-8-08 @ 19:23

    Juste: žiauru ir to tikrai nevertas joks žmogus

  16. Valentina rašo,

    2006-8-17 @ 7:13

    niekas nevertas tokios meiles,o dar tokio skausmo,
    man taip teko patirti,
    biski kitokia istori bet irgi skausmas didele nemiga naktim.
    mylej metus laiko vienas kita atejo ziema zaidem kartu,buvom kartu,
    mylejom vienas kita,davem siluma,bet jam rupejo draugai,
    tad siais metais issiskyrem tik gryzo is kitos salies,
    jis pasake nepyk kad neparasiau bet as nebegaliu….!!!
    tai visas dienas visas naktis kentejau,verkiau mama sake
    jus mergos verket o jie dziaugesi kad isskaudino,
    nu bet as galvoju kad bandyt sugryst arba viska pabaigt,
    vat cia irgi meile,
    isimylejau iki ausu tad galeciau del jo viska padaryt,
    rankas susipjaustyt,
    nusokt nuo tilto,
    tik negyvent be jo,
    mano kentejimas ankciau ar veliau bus isgirstas bet per anksti,
    bandziau taikitis bet atseit nemyli netikiu vat cia tai meile

  17. Ina rašo,

    2006-8-26 @ 14:45

    ta istorija apie balta gulbe tikrai ciotka,as ir ta pati galeciau padaryti del meiles,manau verta mirti kad butum salia to kuri myli labiau nei savo gyvenima,si istorija ziauriai sugraudino,bet ji verta perskaityti

  18. Mazvaike rašo,

    2006-8-28 @ 19:05

    ta istorija…. ji tokia graudi, skaudi…. beat kartu ir grazi….tiek daug reikia ishkenteti dl meilez…
    verta bw perskaityti she istorija…

  19. freestyliste/nade rašo,

    2006-8-28 @ 21:33

    ash tj net apsiverkiau,kai perskaichiau ta istorija su gulbe…..pati db turiu vakina ir esu laiminga ir mylinti ir mylima..bet praeity patyriau dideli iskaudinima ir puse metu buvau nevasa,kol nepazinau savo draugo dabartinio..bet vistiek verkti norisi kj prisimeni visas zaizdas is meiles

  20. mia rašo,

    2006-8-31 @ 2:05

    ta istorija apie gulbe tiesiog nuostabi,cia tai tikrai yra meile.Si istorija priverte mane susimastyti kokia klaida as darau palikdama savo vaikina su kuriuo pradraugavau daugiau nei du metus…as istiesu ji myliu…dievinu jo zydras akis, kurios mano sirdi privercia plakti dar smarkiau…aciu tau juste uz sia istorija…

  21. Donatas rašo,

    2006-9-06 @ 19:56

    Sveiki jergaw ka graudi istorija verkiau visa nakti :(( turiu pana jai 19 man 16 daug yra kliuciu musu draugystei taug jai priestarauja kad man tik 16 bet as ja myliu ir negaleciau be jo. patarkit ka man daryt kad ji manes nepaliktu manau kad mes viena kita mylim aciu uz tas gulbes!!!

  22. ash rašo,

    2006-9-16 @ 16:37

    ta istorija apie gulbes – tik muilo burbulas.

  23. maziuke2 rašo,

    2006-9-29 @ 15:14

    istorija apie gulbes labai grazi….tik reikia labai isigilinti i tai kas ten parasyta tada palyginti su savo skaudzia meile ir suprasi kaip buna liudna ir kas pleso sirdele……

  24. baxxe rašo,

    2006-10-02 @ 16:40

    tiesiog nerealu!!

  25. mazulia;) rašo,

    2006-11-02 @ 22:59

    nezinau tiksliai kas ta meile ;) bet manau jog tai dvieju zmoniu buvimas kartu, vienas kito supratimas, paguoda, kartu leidziamas laikas, svajones, pazadai ir visa kita, kas miela:) o kai viso to netenki pasijunti labai vienisas, liudnas, dingsta nuotaika… Na bent jau as taip manau ;)

  26. Domantas rašo,

    2006-11-19 @ 20:09

    Krc nerealu!! apsiwerkiau beskaitydamas

  27. sirdgela rašo,

    2006-12-26 @ 20:06

    degiau liepsna kol tu ledejai, kol sirdy tawo pagrobe kita..ir wisa meile kur man zadejes- atsidaweij gywenimuij su ja…nesugebejai man istarti neij wieno zodzio…lyg kirmis griauzei is widaus..mintim ir siela suledejai…nejutaij kaip skaudinaij mane….sirdi teliko meile…mintyse wien sukas kersto dilema …bet gywenime reik prisitaikyt..nes awys tokios kaip ana kentes ilgam ir skaudziam gywenime …

  28. Gabi ** rašo,

    2009-1-10 @ 9:09

    Mnaua kad meile yra labai nuostabus dalykas , bet labai per ja kenti .. patikekit kaip as db kenciu ..

  29. kuti rašo,

    2009-5-11 @ 22:53

    Meilė-kai kiekviena akimirka kartu įsirėžia, kai dreba rankos prisilietus, nemirksi akys žiūrint, galvoje neknibžda nei viena mintis ir visą amžinybę girdi tik tuk tuk tuk..

  30. justice rašo,

    2009-11-06 @ 16:50

    meile tai nezinoma mums savoka,jos negalima apibudinti…meile atleidzia…meile vercia tave skrajoti,viska matyti kitaip,tiesiog jaustis laimingai,net jeigu mylimasis nera arti… kai mylimu akys susitinka,ivyksta kazkas nerealaus,ivyksta bomba,kuria pajucia tik tie zmones… tai kur kas svarbiau uz pinigus,turtus… jei myleciau,galeciau i ta zmogu ziureti istisas valandas,girdeti jo balsa, na ir ziureti i jo akis,kurios sako tiek daug o kartu nieko…. sor kad rasau tokias nesamones,turejau issipasakot :DDD

  31. AsEsuAs rašo,

    2009-11-26 @ 20:57

    Ta istorija apie gulbe… Skaiciau kazkada ja kazkokiam zurnale… Tada dar netaip gilinausi i tai, nes nebuvau pajutos to sirdies virpesio matant mylima zmogu.. Bet dabar vos laikiausiu, kad neverkciau.. Kai negali buti su mylimu zmogumi,supranti, sios istorijos prasme.. Skaudu, kad negaliu tureti To, kuri myliu… ;[*

  32. ERDY rašo,

    2010-2-01 @ 16:31

    Kartais.. reikia pabūt vienai, ir susivokt savyje.. kartais.. kartais PRIVALAU nusišypsot, kad ir kaip ašaros skruostais tekėtų.. kartais reikia įveikti tai, kas yra neįmanoma.. kartais reikia matyti tai, ko kiti nepamato.. kartais reikia stengtis, dėl to, kas man svarbu.. kartais reikia pakovot, kad turėtčiau Kažką Daugiau.. kartais reikia kažko, ko neturi..
    BET VISADA Reikia MylÄ—t..

  33. undinele rašo,

    2010-6-15 @ 21:21

    Galbūt esu kvaila, kad praėjus tokiam laiko tarpui Aš vis tikiuosi, kad Tu paskambinsi. Kiekvieną rytą pabundu su viltimi, kad ši diena bus ta, kai Tu vėl sugrįši pas Mane, bet vakarui atėjus suprantu jog tai ir vėl tebuvo tik Savęs apgaudinėjimas…

  34. undinele rašo,

    2010-6-15 @ 21:24

    http://www.youtube.com/watch?v=PtNOEyf5oGo
    pazekit sia istorija iki galo, suprasit ka dabar kenciu

  35. maze rašo,

    2010-10-27 @ 20:15

    ..grazi istorija.. kas netiki meile, niekada nesupras jos esmes…

RSS komentarams · TrackBack URI

Komentuoti

http://