Meilė
Galima protingiausias knygas skaityti, kitų žmonių klausinėti, bet atsakymo taip galima ir nesurasti… Linkiu nebeklausinėti, o ieškoti ir rasti :)
“Viskas, ką žinau apie meilę yra tai, kad ji yra”. Emily Dikenson.
“Meilė susideda iš vienos sielos dviejuose kūnuose”. Aristotelis
Kukas rašo,
2006-2-15 @ 17:38
meile tai muzika viduj.
meile tai kai skraidai.
meile, tai kai viskas telpa i penkias raides.
Bagis rašo,
2006-2-16 @ 18:25
aha meile tai tai… nu tipo jei zodyje meile pakeisi 5 raides gausis alus ;]]]
tevyne rašo,
2006-3-05 @ 12:38
nera apie ja ka shneketi kai jos nejunti.
ne. nes niekas jos nesugeba apibudinti, apibrezti, niekas nemoka pasakyti kas tai yra.
niekas to nemato, negirdi, neuzuodzia, - jos nera…
tas pats kas as taevs paklausciau : ar yra skausmas.
ka tu atsakytum? sakytum, taip, yra. pakalusciau kas tai? kur tai galima rasti? tu
atsakytum, jog tai buna tada kai tau skauda. kai aksnors ipjauna i pirsta - skauda,
kai pervaziuoja koja- skauda. kai kasnors tave pazemina - tau skauda, kai kas nors
paveda- tau skauda. tu matai kaip kazkas ziauriai elgiasi su emrgina kokiam nors
skresgatvyje ir net negali i tai ziureti - tau skauda.
meile… meile tai toks dalykas kuri jauti kai myli. suvirpa sirdis pamacius senai
matyta drauga - myli ji kaip drauga, maloniai perbega siluma per visa kuna kai
apkabina patinkanti mergina - tu ja myli. mazylis vaikutis kuri apemiai ant ranku tau
patampe uz ausytes o tu nusisypsojai - tu ta vaikuti maza zavu myli. kazkokia ramybe,
stabilumas, nenuvaldoams noras pastoviai buti kartu su kazkokiu zmogum - tu ji myli.
niekada negali pagalvoti aks butu jeigu nebutu vasaros- tu myli ta metu laika. tai
apstraktu.bet to realiai nera.
Slapukė rašo,
2006-3-09 @ 12:11
Meile - tai pats nuostabiausias dalykas gyvenime, svarbu jį išmokti branginti ir dar svarbiau - jei ji jau atėjo - niekada gyvenime nebepaleisti.
“Meilė maloni, ji nepavydi, ji neišpuiksta. Meilė nugali visa…”
Youkis rašo,
2006-3-12 @ 22:45
Meile?..
Kas gi Tu?..
Ne jau pavasaris skaidrus?..
Toks grazus ir nuostabus, lyg romantiskas dangus?..
Ne jau, tai tu?..
Pasiklydes mielas pauksti, skraidantis roziniu dangum…
Atsakyk, nors man…
Kas gi Tu?..
vilte radzvilaviciute rašo,
2006-4-17 @ 21:27
meile,tai dienos pradzia
meile,suri druska vandeny
meile,zibantis ziburis ezere
meile,grazi kaip laisves paukstis
meile,ateis pas tave visada
meile,matos ezere
mele,tai surades paukstis mane
meile,grazi kaip visada
mele,aplanko visus jausmas ateis nuostabus
sukure vilte radzvilaviciute
svaja siaulia valda rašo,
2006-5-20 @ 17:15
bla meile jega ;)
ingute rašo,
2006-6-07 @ 12:41
mejle sunki,nes per ja reikia daug kenteti….:(
Kristute rašo,
2006-6-17 @ 1:09
meile niekada nesibaigia…..
paselusi rašo,
2006-6-18 @ 17:08
geriau myleti su protu.taciau beprotiskai myleti geriau,nei nemyleti visai…
meile - tai vieskelis i saule, gristas astriais deimantais, kuriuo turi pereiti atviras.
Agne rašo,
2006-6-21 @ 19:42
tai kas ta meile,,,
:P rašo,
2006-7-21 @ 21:11
meile tyra kaip laselis rasos, meile susildo salta ziema, meile
pakelia ligi dangaus, meile kai plaka ir dziaugias sirdis…
meiles zodziais nenusakysi…
niekas rašo,
2006-8-06 @ 16:20
MEILE yra pats graziausias jausmas pasaulyje!
justė rašo,
2006-8-08 @ 14:02
Kazkur kazkada skaiciau sita istorija…Ji apie meile…apie tikra meile..kuri ne visada baigiasi laimingai… “Buvo išleistuviu vakaras… Salėje triukšmavo, grojo muzika, sukosi poros. Aš stovėjau ir galvojau, o kaip vis dėl to sunku palikti mokykla… Staiga Aš pamačiau mergina. Ji stovėjo nugara i mane, bet mačiau, kaip jos pečiai virpa. man pasirodė, kad ji verkia ir aš neklydau. Paliečiau jos petį ir ji atsisuko. Aš pažinau šia mergina, ji buvo iš gretimos klasės, tiap pat abiturientė. Aš žinojau , kad ji draugavo su vaikinu. Stovėjau ir nežinojau kaip ja nuraminti. Ji buvo apsivilkusi balta suknele, apsiawusi baltais bateliais. Turbūt mano tyla jai atsibodo. ji pažiūrėjo i mane ir nusisuko. Bet kokį skausmą mačiau jos akyse… -Kuo tu vardu? Kas tau? Juk šiandien tokia šventė! Kas tave nuskriaudė? Tada ji puolė prie manęs ir pravirko. Aš pagalvojau, kad taip verkia tik daug iškentėjęs žmogus. -Galiu tau padėti? Iš jos akių riedėjo ašaros. Pagaliau ji pakėlė galvą. “- gerai, aš tau papasakosiu. tik ar tu pasiryžus išklausyti iki galo? juk dviem žodžiais visko neišsakysiu… Mano vardas Emilija. Kai man buvo 15 metų, mes atvažiavome į šį miestą. Aš visai neturėjau draugų, vaikščiodavau viena ištisas dienas. Kartą kažkas trenkė man į petį. Atsisukusi pamačiau vaikiną. jis man pasirodė negeras. Aš nekreipiau dėmėsio. -O tu graži. Tavo akys gražios… -Kas daugiau?-paklausiau aš. -Na gerai, dabar susipažinkim ,-pasakė ir ištiesė ranką. Aš apsisukau ir nuėjau. -Tu nepyk!- riktelėjo jis išpaskos.-atleisk, aš nežinojau, kad tu taip greit įsižeisi! Sekančia diena aš išvažiavau ir grižau tik po kelių dienų. Eidama į mokyklą išgirdau kažką šaukiant ir kažkas pagriebė staiga man už rankos. tai buvo tas pats vaikinas. -Sveika, aš tavęs ieškojau. -Kodėl? -paklausiau. -Pažinai? Aš Tomas. Nenoromis iškėliau ranką. Nuo tada ir prasidėjo mūsų draugystė. Kartu eidavome į mokyklą, kartu pareidavome. Jis buvo geras draugas ir merginos pavydėjo . Pernai baigiau 10 klasę ir atėjau į 11. Atėjo Naujieji Metai. Aš pradėjau jausti kažką daugiau negu draugystę. Pradėjau pavydėti , bet be reikalo, jis buvo ištikimas. -Žinai ką, sutikime Naujuosius pas mane, dviese. - pasiūlė jis. - Emilija, as tau kai ką pasakysiu lygiai 24 valandą. -Kas bus tavo namuose? -Tėvai, tačiau mes būsime kitam kambaryje. Mums niekas netrukdys. Naujuosius metus sutiksime dviese… Man buvo labai gera. Laikas ėjo greitai ir rodyklė artėjo prie 24 valandos. Tomas apkabino mane ir ištarė: - Man 18, tau 17. Man atrodo daugiau mes taip nekalbėsime. - Emilija, aš tave myliu, labai myliu. Aš stovėjau ir nežinojau ką pasakyti. -Kas atsitiko? -Nieko Tomai. Tu nori, kad as tau atsakyčiau tuo pačiu. Tu man labai patinki, bet kas yra meilė aš nežinau.. -Ar tu girdėjai legendą apie baltas gulbes, apie tikrą meilę? -Ne. -Paklausyk: Anksčiau, kur mes gyvenome, buvo ežeras. Jame įsikūrė gulbės. Tas gulbes žmonės saugojo, tačiau vieną baltą gulbiną pašovė… Gulbė liko viena. ji pakilo į orą, padarė mirties kilpą ir suglaudusi sparnus krito žemėn. Skardžiai aiktelėjo žmonės pamatę tokią gulbės mirtį. Dabar spręsk pati ar tai buvo meilė… -Atleisk, Tomai, aš supratau, bet pasakysiu vėliau. Prisiglaudžiau prie jo peties. Po Naujųjų mūsų draugystė dar labiau sustiprėjo. vėliau mes buvome vieno draugo vakarėlyje ir grįžome vėlai. Staiga jis paklausė : -Emilija, ar galiu pabučiuot tave? Paskui apkabino ir ilgai bučiavo. Sekančią dieną jo nebuvo mokykloje. Aš pradėjau jaudintis, nes niekada nėra buvę, kad man nesakęs neitų į mokyklą. Grįždama namo užsukau pas Tomą. Duris atidarė jo mama. Pamačiusi mane nusuko akis į šalį. -Kas atsitiko Tomui? - paklausiau. -Nieko, Emilija, gal viskas praeis. -Ka?!- sušukau aš. -Šiandien , tai yra ryte, jį rado gatvėje be samonės, kruviną. jo kūne daug žaizdų. -KKaip? Už ką? Tai netiesa! Nepastebėjau kaip atsidūriau namuose. Kritau į lovą ir gulėjau beveik be samonės. paskui kažkas paskambino į duris, išgirdau sakant: -Užeikit ji namuose. Aš pamačiau Tomo mamą. Ji buvo išbalusi. -Nusiramink, Emilija. Aš atėjau tavęs. Jam labai blogai. Jis nori pamatyti tave. Neprisimenu kaip atsidūriau ligoninėje, palatoje kur jis gulėjo. pamačius jį pradėjau verkti. -Emilija, mieloji , Emilija - šnabždėjo jis.- štai mano gyvenimo minutės suskaičiuotos. Todėl norėjau būti su tavim kartu. -Ka tu sakai? Nusiramink. -Aš tave myliu - kalbėjo jis. -Mes visada būsime kartu - kalbėjau aš, o jis bučiavo man rankas. -Emilija, štai paimk. - sukaupęs visas jėgas jis padavė man sulankstytą lapelį. - tai paskutinis mano laiškas . Man neteko pasakyti visko. -Tu gyvensi - atsakiau aš, o jis sušnabždėjo : -Brangioji , Emilija, pabučiuok mane. Pabučiuok mane paskutinį kartą… Aš palinkau prie jo ir pradėjau bučiuoti, bučiuoti… Ašaros man vilgė akis, jo veidą , lūpas. Jis neteko samonės. Įėjo gydytojas ir išvedė mane. -Išgelbėkite jį - sušukau staiga. Aš atsisukau ir pamačiau Tomą su šypsena veide ir žodžiais “Brangioji Emilija”. -Tomai!- sušukau aš, bet jis jau negirdėjo mano balso. Jis užmerkė akis , kurias aš taip mylėjau ir kurių jau netekau… Tomą laidojo po 3 dienų. Prieš laidotuves aš nupirkau gėliu, tai buvo paskutinė mano dovana Tomui. Šiaip taip nuėjau prie karsto. Jis gulėjo ir atrodė , kad miega. Aš pamačiau jo motiną. Per tris dienas ji paseno, plaukai pražilo. Mes atėjome pre duobės . Atidarė karstą. Dar kelios minutės ir aš daugiau niekados nebepamatysiu Tomo. Karstą uždarė ir ėmė leisti į duobę žemėn. Štai vietoj duobės supiltas kauburys žemių, ant jo - mano gėlės… negaliu pagalvoti, kad jo daugiau nebebus. Dabar prisiminiau laišką. Štai jis. Paėmiau ir pradėjau skaityti : ” Mieloji, Emilija, tu žinai kaip aš tave myliu… Tu - mano gyvenimo žvaigždė. Man sunku mirti žinant, kad ir tu mane myli… Aš prašau tavęs, vardan mūsų draugystės, - būti tavo. man atrodo tu išpildysi mano prašymą. Kaip aš noriu būti visą gyvenimą šalia tavęs bet.. Tik tu neverk ! Mano mintys bus su tavimi iki galo. galvoji apie mane, kaip sunku palikti tave žinant, kad tu myli tik mane… jei aš galėčiau gyventi.. baigsiu rašyti, nes jaučiu, kad artinasi mirtis. Nepamiršk legendos apie baltas gulbes. Lik sveika mieloji Emilija… nepamiršk manęs.. Tavo, Tomas ” Aš perskaičiau laišką vos ne verkdama. Štai išleistuvių vakaras, o jo nėra…“ Ji pakėlė į mane mėlynas akis, pilnas ašarų. Jose slypėjo skausmas ir kančia.Ji pagriebė laišką ir išbėgo į gatvę… Ji jau buvo už kampo , kai išgirdau mašinos stabdžių cypimą… Pribėgęs pamačiau kraupų vaizdą - Emilija gulėjo po mašinos ratais. Su balta suknele ji man priminė baltą gulbę. Rankoje laikė popieriaus lapą. tai buvo laiškas. Staiga ji atmerkė akis ir sušnibžėjo : Štai aš ir vėl su tavim, Tomai. Subėgo žmonės , tačiau ji mirė. Štai ji - balta gulbė - žuvo… Aš pažvelgiau į Emiliją. Ji gulėjo užmerkusi akis kraujo klane. rankoje laikė stipriai suspaudusi laišką. jame matėsi žodžiai : “Nepamiršk legendos apie baltas gulbes. Lik sveika Emiija, Tomas… “
Mantulis rašo,
2006-8-08 @ 19:23
Juste: žiauru ir to tikrai nevertas joks žmogus
Valentina rašo,
2006-8-17 @ 7:13
niekas nevertas tokios meiles,o dar tokio skausmo,
man taip teko patirti,
biski kitokia istori bet irgi skausmas didele nemiga naktim.
mylej metus laiko vienas kita atejo ziema zaidem kartu,buvom kartu,
mylejom vienas kita,davem siluma,bet jam rupejo draugai,
tad siais metais issiskyrem tik gryzo is kitos salies,
jis pasake nepyk kad neparasiau bet as nebegaliu….!!!
tai visas dienas visas naktis kentejau,verkiau mama sake
jus mergos verket o jie dziaugesi kad isskaudino,
nu bet as galvoju kad bandyt sugryst arba viska pabaigt,
vat cia irgi meile,
isimylejau iki ausu tad galeciau del jo viska padaryt,
rankas susipjaustyt,
nusokt nuo tilto,
tik negyvent be jo,
mano kentejimas ankciau ar veliau bus isgirstas bet per anksti,
bandziau taikitis bet atseit nemyli netikiu vat cia tai meile
Ina rašo,
2006-8-26 @ 14:45
ta istorija apie balta gulbe tikrai ciotka,as ir ta pati galeciau padaryti del meiles,manau verta mirti kad butum salia to kuri myli labiau nei savo gyvenima,si istorija ziauriai sugraudino,bet ji verta perskaityti
Mazvaike rašo,
2006-8-28 @ 19:05
ta istorija…. ji tokia graudi, skaudi…. beat kartu ir grazi….tiek daug reikia ishkenteti dl meilez…
verta bw perskaityti she istorija…
freestyliste/nade rašo,
2006-8-28 @ 21:33
ash tj net apsiverkiau,kai perskaichiau ta istorija su gulbe…..pati db turiu vakina ir esu laiminga ir mylinti ir mylima..bet praeity patyriau dideli iskaudinima ir puse metu buvau nevasa,kol nepazinau savo draugo dabartinio..bet vistiek verkti norisi kj prisimeni visas zaizdas is meiles
mia rašo,
2006-8-31 @ 2:05
ta istorija apie gulbe tiesiog nuostabi,cia tai tikrai yra meile.Si istorija priverte mane susimastyti kokia klaida as darau palikdama savo vaikina su kuriuo pradraugavau daugiau nei du metus…as istiesu ji myliu…dievinu jo zydras akis, kurios mano sirdi privercia plakti dar smarkiau…aciu tau juste uz sia istorija…
Donatas rašo,
2006-9-06 @ 19:56
Sveiki jergaw ka graudi istorija verkiau visa nakti :(( turiu pana jai 19 man 16 daug yra kliuciu musu draugystei taug jai priestarauja kad man tik 16 bet as ja myliu ir negaleciau be jo. patarkit ka man daryt kad ji manes nepaliktu manau kad mes viena kita mylim aciu uz tas gulbes!!!
ash rašo,
2006-9-16 @ 16:37
ta istorija apie gulbes - tik muilo burbulas.
maziuke2 rašo,
2006-9-29 @ 15:14
istorija apie gulbes labai grazi….tik reikia labai isigilinti i tai kas ten parasyta tada palyginti su savo skaudzia meile ir suprasi kaip buna liudna ir kas pleso sirdele……
baxxe rašo,
2006-10-02 @ 16:40
tiesiog nerealu!!
mazulia;) rašo,
2006-11-02 @ 22:59
nezinau tiksliai kas ta meile ;) bet manau jog tai dvieju zmoniu buvimas kartu, vienas kito supratimas, paguoda, kartu leidziamas laikas, svajones, pazadai ir visa kita, kas miela:) o kai viso to netenki pasijunti labai vienisas, liudnas, dingsta nuotaika… Na bent jau as taip manau ;)
Domantas rašo,
2006-11-19 @ 20:09
Krc nerealu!! apsiwerkiau beskaitydamas
sirdgela rašo,
2006-12-26 @ 20:06
degiau liepsna kol tu ledejai, kol sirdy tawo pagrobe kita..ir wisa meile kur man zadejes- atsidaweij gywenimuij su ja…nesugebejai man istarti neij wieno zodzio…lyg kirmis griauzei is widaus..mintim ir siela suledejai…nejutaij kaip skaudinaij mane….sirdi teliko meile…mintyse wien sukas kersto dilema …bet gywenime reik prisitaikyt..nes awys tokios kaip ana kentes ilgam ir skaudziam gywenime …
Gabi ** rašo,
2009-1-10 @ 9:09
Mnaua kad meile yra labai nuostabus dalykas , bet labai per ja kenti .. patikekit kaip as db kenciu ..
kuti rašo,
2009-5-11 @ 22:53
Meilė-kai kiekviena akimirka kartu įsirėžia, kai dreba rankos prisilietus, nemirksi akys žiūrint, galvoje neknibžda nei viena mintis ir visą amžinybę girdi tik tuk tuk tuk..
justice rašo,
2009-11-06 @ 16:50
meile tai nezinoma mums savoka,jos negalima apibudinti…meile atleidzia…meile vercia tave skrajoti,viska matyti kitaip,tiesiog jaustis laimingai,net jeigu mylimasis nera arti… kai mylimu akys susitinka,ivyksta kazkas nerealaus,ivyksta bomba,kuria pajucia tik tie zmones… tai kur kas svarbiau uz pinigus,turtus… jei myleciau,galeciau i ta zmogu ziureti istisas valandas,girdeti jo balsa, na ir ziureti i jo akis,kurios sako tiek daug o kartu nieko…. sor kad rasau tokias nesamones,turejau issipasakot :DDD
AsEsuAs rašo,
2009-11-26 @ 20:57
Ta istorija apie gulbe… Skaiciau kazkada ja kazkokiam zurnale… Tada dar netaip gilinausi i tai, nes nebuvau pajutos to sirdies virpesio matant mylima zmogu.. Bet dabar vos laikiausiu, kad neverkciau.. Kai negali buti su mylimu zmogumi,supranti, sios istorijos prasme.. Skaudu, kad negaliu tureti To, kuri myliu… ;[*
ERDY rašo,
2010-2-01 @ 16:31
Kartais.. reikia pabūt vienai, ir susivokt savyje.. kartais.. kartais PRIVALAU nusišypsot, kad ir kaip ašaros skruostais tekėtų.. kartais reikia įveikti tai, kas yra neįmanoma.. kartais reikia matyti tai, ko kiti nepamato.. kartais reikia stengtis, dėl to, kas man svarbu.. kartais reikia pakovot, kad turėtčiau Kažką Daugiau.. kartais reikia kažko, ko neturi..
BET VISADA Reikia Mylėt..
undinele rašo,
2010-6-15 @ 21:21
Galbūt esu kvaila, kad praėjus tokiam laiko tarpui Aš vis tikiuosi, kad Tu paskambinsi. Kiekvieną rytą pabundu su viltimi, kad ši diena bus ta, kai Tu vėl sugrįši pas Mane, bet vakarui atėjus suprantu jog tai ir vėl tebuvo tik Savęs apgaudinėjimas…
undinele rašo,
2010-6-15 @ 21:24
http://www.youtube.com/watch?v=PtNOEyf5oGo
pazekit sia istorija iki galo, suprasit ka dabar kenciu
maze rašo,
2010-10-27 @ 20:15
..grazi istorija.. kas netiki meile, niekada nesupras jos esmes…