MeilÄ—
Galima protingiausias knygas skaityti, kitų žmonių klausinÄ—ti, bet atsakymo taip galima ir nesurasti… Linkiu nebeklausinÄ—ti, o ieÅ¡koti ir rasti :)
“Viskas, kÄ… žinau apie meilÄ™ yra tai, kad ji yra”. Emily Dikenson.
“MeilÄ— susideda iÅ¡ vienos sielos dviejuose kÅ«nuose”. Aristotelis
Kukas rašo,
2006-2-15 @ 17:38
meile tai muzika viduj.
meile tai kai skraidai.
meile, tai kai viskas telpa i penkias raides.
Bagis rašo,
2006-2-16 @ 18:25
aha meile tai tai… nu tipo jei zodyje meile pakeisi 5 raides gausis alus ;]]]
tevyne rašo,
2006-3-05 @ 12:38
nera apie ja ka shneketi kai jos nejunti.
ne. nes niekas jos nesugeba apibudinti, apibrezti, niekas nemoka pasakyti kas tai yra.
niekas to nemato, negirdi, neuzuodzia, – jos nera…
tas pats kas as taevs paklausciau : ar yra skausmas.
ka tu atsakytum? sakytum, taip, yra. pakalusciau kas tai? kur tai galima rasti? tu
atsakytum, jog tai buna tada kai tau skauda. kai aksnors ipjauna i pirsta – skauda,
kai pervaziuoja koja- skauda. kai kasnors tave pazemina – tau skauda, kai kas nors
paveda- tau skauda. tu matai kaip kazkas ziauriai elgiasi su emrgina kokiam nors
skresgatvyje ir net negali i tai ziureti – tau skauda.
meile… meile tai toks dalykas kuri jauti kai myli. suvirpa sirdis pamacius senai
matyta drauga – myli ji kaip drauga, maloniai perbega siluma per visa kuna kai
apkabina patinkanti mergina – tu ja myli. mazylis vaikutis kuri apemiai ant ranku tau
patampe uz ausytes o tu nusisypsojai – tu ta vaikuti maza zavu myli. kazkokia ramybe,
stabilumas, nenuvaldoams noras pastoviai buti kartu su kazkokiu zmogum – tu ji myli.
niekada negali pagalvoti aks butu jeigu nebutu vasaros- tu myli ta metu laika. tai
apstraktu.bet to realiai nera.
SlapukÄ— rašo,
2006-3-09 @ 12:11
Meile – tai pats nuostabiausias dalykas gyvenime, svarbu jį iÅ¡mokti branginti ir dar svarbiau – jei ji jau atÄ—jo – niekada gyvenime nebepaleisti.
“MeilÄ— maloni, ji nepavydi, ji neiÅ¡puiksta. MeilÄ— nugali visa…”
Youkis rašo,
2006-3-12 @ 22:45
Meile?..
Kas gi Tu?..
Ne jau pavasaris skaidrus?..
Toks grazus ir nuostabus, lyg romantiskas dangus?..
Ne jau, tai tu?..
Pasiklydes mielas pauksti, skraidantis roziniu dangum…
Atsakyk, nors man…
Kas gi Tu?..
vilte radzvilaviciute rašo,
2006-4-17 @ 21:27
meile,tai dienos pradzia
meile,suri druska vandeny
meile,zibantis ziburis ezere
meile,grazi kaip laisves paukstis
meile,ateis pas tave visada
meile,matos ezere
mele,tai surades paukstis mane
meile,grazi kaip visada
mele,aplanko visus jausmas ateis nuostabus
sukure vilte radzvilaviciute
svaja siaulia valda rašo,
2006-5-20 @ 17:15
bla meile jega ;)
ingute rašo,
2006-6-07 @ 12:41
mejle sunki,nes per ja reikia daug kenteti….:(
Kristute rašo,
2006-6-17 @ 1:09
meile niekada nesibaigia…..
paselusi rašo,
2006-6-18 @ 17:08
geriau myleti su protu.taciau beprotiskai myleti geriau,nei nemyleti visai…
meile – tai vieskelis i saule, gristas astriais deimantais, kuriuo turi pereiti atviras.
Agne rašo,
2006-6-21 @ 19:42
tai kas ta meile,,,
:P rašo,
2006-7-21 @ 21:11
meile tyra kaip laselis rasos, meile susildo salta ziema, meile
pakelia ligi dangaus, meile kai plaka ir dziaugias sirdis…
meiles zodziais nenusakysi…
niekas rašo,
2006-8-06 @ 16:20
MEILE yra pats graziausias jausmas pasaulyje!
justÄ— rašo,
2006-8-08 @ 14:02
Kazkur kazkada skaiciau sita istorija…Ji apie meile…apie tikra meile..kuri ne visada baigiasi laimingai… “Buvo iÅ¡leistuviu vakaras… SalÄ—je triukÅ¡mavo, grojo muzika, sukosi poros. AÅ¡ stovÄ—jau ir galvojau, o kaip vis dÄ—l to sunku palikti mokykla… Staiga AÅ¡ pamaÄiau mergina. Ji stovÄ—jo nugara i mane, bet maÄiau, kaip jos peÄiai virpa. man pasirodÄ—, kad ji verkia ir aÅ¡ neklydau. PalieÄiau jos petį ir ji atsisuko. AÅ¡ pažinau Å¡ia mergina, ji buvo iÅ¡ gretimos klasÄ—s, tiap pat abiturientÄ—. AÅ¡ žinojau , kad ji draugavo su vaikinu. StovÄ—jau ir nežinojau kaip ja nuraminti. Ji buvo apsivilkusi balta suknele, apsiawusi baltais bateliais. TurbÅ«t mano tyla jai atsibodo. ji pažiÅ«rÄ—jo i mane ir nusisuko. Bet kokį skausmÄ… maÄiau jos akyse… -Kuo tu vardu? Kas tau? Juk Å¡iandien tokia Å¡ventÄ—! Kas tave nuskriaudÄ—? Tada ji puolÄ— prie manÄ™s ir pravirko. AÅ¡ pagalvojau, kad taip verkia tik daug iÅ¡kentÄ—jÄ™s žmogus. -Galiu tau padÄ—ti? IÅ¡ jos akių riedÄ—jo aÅ¡aros. Pagaliau ji pakÄ—lÄ— galvÄ…. “- gerai, aÅ¡ tau papasakosiu. tik ar tu pasiryžus iÅ¡klausyti iki galo? juk dviem žodžiais visko neiÅ¡sakysiu… Mano vardas Emilija. Kai man buvo 15 metų, mes atvažiavome į šį miestÄ…. AÅ¡ visai neturÄ—jau draugų, vaikÅ¡Äiodavau viena iÅ¡tisas dienas. KartÄ… kažkas trenkÄ— man į petį. Atsisukusi pamaÄiau vaikinÄ…. jis man pasirodÄ— negeras. AÅ¡ nekreipiau dÄ—mÄ—sio. -O tu graži. Tavo akys gražios… -Kas daugiau?-paklausiau aÅ¡. -Na gerai, dabar susipažinkim ,-pasakÄ— ir iÅ¡tiesÄ— rankÄ…. AÅ¡ apsisukau ir nuÄ—jau. -Tu nepyk!- riktelÄ—jo jis iÅ¡paskos.-atleisk, aÅ¡ nežinojau, kad tu taip greit įsižeisi! SekanÄia diena aÅ¡ iÅ¡važiavau ir grižau tik po kelių dienų. Eidama į mokyklÄ… iÅ¡girdau kažkÄ… Å¡aukiant ir kažkas pagriebÄ— staiga man už rankos. tai buvo tas pats vaikinas. -Sveika, aÅ¡ tavÄ™s ieÅ¡kojau. -KodÄ—l? -paklausiau. -Pažinai? AÅ¡ Tomas. Nenoromis iÅ¡kÄ—liau rankÄ…. Nuo tada ir prasidÄ—jo mÅ«sų draugystÄ—. Kartu eidavome į mokyklÄ…, kartu pareidavome. Jis buvo geras draugas ir merginos pavydÄ—jo . Pernai baigiau 10 klasÄ™ ir atÄ—jau į 11. AtÄ—jo Naujieji Metai. AÅ¡ pradÄ—jau jausti kažkÄ… daugiau negu draugystÄ™. PradÄ—jau pavydÄ—ti , bet be reikalo, jis buvo iÅ¡tikimas. -Žinai kÄ…, sutikime Naujuosius pas mane, dviese. – pasiÅ«lÄ— jis. – Emilija, as tau kai kÄ… pasakysiu lygiai 24 valandÄ…. -Kas bus tavo namuose? -TÄ—vai, taÄiau mes bÅ«sime kitam kambaryje. Mums niekas netrukdys. Naujuosius metus sutiksime dviese… Man buvo labai gera. Laikas Ä—jo greitai ir rodyklÄ— artÄ—jo prie 24 valandos. Tomas apkabino mane ir iÅ¡tarÄ—: – Man 18, tau 17. Man atrodo daugiau mes taip nekalbÄ—sime. – Emilija, aÅ¡ tave myliu, labai myliu. AÅ¡ stovÄ—jau ir nežinojau kÄ… pasakyti. -Kas atsitiko? -Nieko Tomai. Tu nori, kad as tau atsakyÄiau tuo paÄiu. Tu man labai patinki, bet kas yra meilÄ— aÅ¡ nežinau.. -Ar tu girdÄ—jai legendÄ… apie baltas gulbes, apie tikrÄ… meilÄ™? -Ne. -Paklausyk: AnksÄiau, kur mes gyvenome, buvo ežeras. Jame įsikÅ«rÄ— gulbÄ—s. Tas gulbes žmonÄ—s saugojo, taÄiau vienÄ… baltÄ… gulbinÄ… paÅ¡ovÄ—… GulbÄ— liko viena. ji pakilo į orÄ…, padarÄ— mirties kilpÄ… ir suglaudusi sparnus krito žemÄ—n. Skardžiai aiktelÄ—jo žmonÄ—s pamatÄ™ tokiÄ… gulbÄ—s mirtį. Dabar sprÄ™sk pati ar tai buvo meilÄ—… -Atleisk, Tomai, aÅ¡ supratau, bet pasakysiu vÄ—liau. Prisiglaudžiau prie jo peties. Po Naujųjų mÅ«sų draugystÄ— dar labiau sustiprÄ—jo. vÄ—liau mes buvome vieno draugo vakarÄ—lyje ir grįžome vÄ—lai. Staiga jis paklausÄ— : -Emilija, ar galiu pabuÄiuot tave? Paskui apkabino ir ilgai buÄiavo. SekanÄiÄ… dienÄ… jo nebuvo mokykloje. AÅ¡ pradÄ—jau jaudintis, nes niekada nÄ—ra buvÄ™, kad man nesakÄ™s neitų į mokyklÄ…. Grįždama namo užsukau pas TomÄ…. Duris atidarÄ— jo mama. PamaÄiusi mane nusuko akis į Å¡alį. -Kas atsitiko Tomui? – paklausiau. -Nieko, Emilija, gal viskas praeis. -Ka?!- suÅ¡ukau aÅ¡. -Å iandien , tai yra ryte, jį rado gatvÄ—je be samonÄ—s, kruvinÄ…. jo kÅ«ne daug žaizdų. -KKaip? Už kÄ…? Tai netiesa! NepastebÄ—jau kaip atsidÅ«riau namuose. Kritau į lovÄ… ir gulÄ—jau beveik be samonÄ—s. paskui kažkas paskambino į duris, iÅ¡girdau sakant: -Užeikit ji namuose. AÅ¡ pamaÄiau Tomo mamÄ…. Ji buvo iÅ¡balusi. -Nusiramink, Emilija. AÅ¡ atÄ—jau tavÄ™s. Jam labai blogai. Jis nori pamatyti tave. Neprisimenu kaip atsidÅ«riau ligoninÄ—je, palatoje kur jis gulÄ—jo. pamaÄius jį pradÄ—jau verkti. -Emilija, mieloji , Emilija – Å¡nabždÄ—jo jis.- Å¡tai mano gyvenimo minutÄ—s suskaiÄiuotos. TodÄ—l norÄ—jau bÅ«ti su tavim kartu. -Ka tu sakai? Nusiramink. -AÅ¡ tave myliu – kalbÄ—jo jis. -Mes visada bÅ«sime kartu – kalbÄ—jau aÅ¡, o jis buÄiavo man rankas. -Emilija, Å¡tai paimk. – sukaupÄ™s visas jÄ—gas jis padavÄ— man sulankstytÄ… lapelį. – tai paskutinis mano laiÅ¡kas . Man neteko pasakyti visko. -Tu gyvensi – atsakiau aÅ¡, o jis suÅ¡nabždÄ—jo : -Brangioji , Emilija, pabuÄiuok mane. PabuÄiuok mane paskutinį kartÄ…… AÅ¡ palinkau prie jo ir pradÄ—jau buÄiuoti, buÄiuoti… AÅ¡aros man vilgÄ— akis, jo veidÄ… , lÅ«pas. Jis neteko samonÄ—s. Įėjo gydytojas ir iÅ¡vedÄ— mane. -IÅ¡gelbÄ—kite jį – suÅ¡ukau staiga. AÅ¡ atsisukau ir pamaÄiau TomÄ… su Å¡ypsena veide ir žodžiais “Brangioji Emilija”. -Tomai!- suÅ¡ukau aÅ¡, bet jis jau negirdÄ—jo mano balso. Jis užmerkÄ— akis , kurias aÅ¡ taip mylÄ—jau ir kurių jau netekau… TomÄ… laidojo po 3 dienų. PrieÅ¡ laidotuves aÅ¡ nupirkau gÄ—liu, tai buvo paskutinÄ— mano dovana Tomui. Å iaip taip nuÄ—jau prie karsto. Jis gulÄ—jo ir atrodÄ— , kad miega. AÅ¡ pamaÄiau jo motinÄ…. Per tris dienas ji paseno, plaukai pražilo. Mes atÄ—jome pre duobÄ—s . AtidarÄ— karstÄ…. Dar kelios minutÄ—s ir aÅ¡ daugiau niekados nebepamatysiu Tomo. KarstÄ… uždarÄ— ir Ä—mÄ— leisti į duobÄ™ žemÄ—n. Å tai vietoj duobÄ—s supiltas kauburys žemių, ant jo – mano gÄ—lÄ—s… negaliu pagalvoti, kad jo daugiau nebebus. Dabar prisiminiau laiÅ¡kÄ…. Å tai jis. PaÄ—miau ir pradÄ—jau skaityti : ” Mieloji, Emilija, tu žinai kaip aÅ¡ tave myliu… Tu – mano gyvenimo žvaigždÄ—. Man sunku mirti žinant, kad ir tu mane myli… AÅ¡ praÅ¡au tavÄ™s, vardan mÅ«sų draugystÄ—s, – bÅ«ti tavo. man atrodo tu iÅ¡pildysi mano praÅ¡ymÄ…. Kaip aÅ¡ noriu bÅ«ti visÄ… gyvenimÄ… Å¡alia tavÄ™s bet.. Tik tu neverk ! Mano mintys bus su tavimi iki galo. galvoji apie mane, kaip sunku palikti tave žinant, kad tu myli tik mane… jei aÅ¡ galÄ—Äiau gyventi.. baigsiu raÅ¡yti, nes jauÄiu, kad artinasi mirtis. NepamirÅ¡k legendos apie baltas gulbes. Lik sveika mieloji Emilija… nepamirÅ¡k manÄ™s.. Tavo, Tomas ” AÅ¡ perskaiÄiau laiÅ¡kÄ… vos ne verkdama. Å tai iÅ¡leistuvių vakaras, o jo nÄ—ra…“ Ji pakÄ—lÄ— į mane mÄ—lynas akis, pilnas aÅ¡arų. Jose slypÄ—jo skausmas ir kanÄia.Ji pagriebÄ— laiÅ¡kÄ… ir iÅ¡bÄ—go į gatvÄ™… Ji jau buvo už kampo , kai iÅ¡girdau maÅ¡inos stabdžių cypimÄ…… PribÄ—gÄ™s pamaÄiau kraupų vaizdÄ… – Emilija gulÄ—jo po maÅ¡inos ratais. Su balta suknele ji man priminÄ— baltÄ… gulbÄ™. Rankoje laikÄ— popieriaus lapÄ…. tai buvo laiÅ¡kas. Staiga ji atmerkÄ— akis ir suÅ¡nibžėjo : Å tai aÅ¡ ir vÄ—l su tavim, Tomai. SubÄ—go žmonÄ—s , taÄiau ji mirÄ—. Å tai ji – balta gulbÄ— – žuvo… AÅ¡ pažvelgiau į EmilijÄ…. Ji gulÄ—jo užmerkusi akis kraujo klane. rankoje laikÄ— stipriai suspaudusi laiÅ¡kÄ…. jame matÄ—si žodžiai : “NepamirÅ¡k legendos apie baltas gulbes. Lik sveika Emiija, Tomas… “
Mantulis rašo,
2006-8-08 @ 19:23
Juste: žiauru ir to tikrai nevertas joks žmogus
Valentina rašo,
2006-8-17 @ 7:13
niekas nevertas tokios meiles,o dar tokio skausmo,
man taip teko patirti,
biski kitokia istori bet irgi skausmas didele nemiga naktim.
mylej metus laiko vienas kita atejo ziema zaidem kartu,buvom kartu,
mylejom vienas kita,davem siluma,bet jam rupejo draugai,
tad siais metais issiskyrem tik gryzo is kitos salies,
jis pasake nepyk kad neparasiau bet as nebegaliu….!!!
tai visas dienas visas naktis kentejau,verkiau mama sake
jus mergos verket o jie dziaugesi kad isskaudino,
nu bet as galvoju kad bandyt sugryst arba viska pabaigt,
vat cia irgi meile,
isimylejau iki ausu tad galeciau del jo viska padaryt,
rankas susipjaustyt,
nusokt nuo tilto,
tik negyvent be jo,
mano kentejimas ankciau ar veliau bus isgirstas bet per anksti,
bandziau taikitis bet atseit nemyli netikiu vat cia tai meile
Ina rašo,
2006-8-26 @ 14:45
ta istorija apie balta gulbe tikrai ciotka,as ir ta pati galeciau padaryti del meiles,manau verta mirti kad butum salia to kuri myli labiau nei savo gyvenima,si istorija ziauriai sugraudino,bet ji verta perskaityti
Mazvaike rašo,
2006-8-28 @ 19:05
ta istorija…. ji tokia graudi, skaudi…. beat kartu ir grazi….tiek daug reikia ishkenteti dl meilez…
verta bw perskaityti she istorija…
freestyliste/nade rašo,
2006-8-28 @ 21:33
ash tj net apsiverkiau,kai perskaichiau ta istorija su gulbe…..pati db turiu vakina ir esu laiminga ir mylinti ir mylima..bet praeity patyriau dideli iskaudinima ir puse metu buvau nevasa,kol nepazinau savo draugo dabartinio..bet vistiek verkti norisi kj prisimeni visas zaizdas is meiles
mia rašo,
2006-8-31 @ 2:05
ta istorija apie gulbe tiesiog nuostabi,cia tai tikrai yra meile.Si istorija priverte mane susimastyti kokia klaida as darau palikdama savo vaikina su kuriuo pradraugavau daugiau nei du metus…as istiesu ji myliu…dievinu jo zydras akis, kurios mano sirdi privercia plakti dar smarkiau…aciu tau juste uz sia istorija…
Donatas rašo,
2006-9-06 @ 19:56
Sveiki jergaw ka graudi istorija verkiau visa nakti :(( turiu pana jai 19 man 16 daug yra kliuciu musu draugystei taug jai priestarauja kad man tik 16 bet as ja myliu ir negaleciau be jo. patarkit ka man daryt kad ji manes nepaliktu manau kad mes viena kita mylim aciu uz tas gulbes!!!
ash rašo,
2006-9-16 @ 16:37
ta istorija apie gulbes – tik muilo burbulas.
maziuke2 rašo,
2006-9-29 @ 15:14
istorija apie gulbes labai grazi….tik reikia labai isigilinti i tai kas ten parasyta tada palyginti su savo skaudzia meile ir suprasi kaip buna liudna ir kas pleso sirdele……
baxxe rašo,
2006-10-02 @ 16:40
tiesiog nerealu!!
mazulia;) rašo,
2006-11-02 @ 22:59
nezinau tiksliai kas ta meile ;) bet manau jog tai dvieju zmoniu buvimas kartu, vienas kito supratimas, paguoda, kartu leidziamas laikas, svajones, pazadai ir visa kita, kas miela:) o kai viso to netenki pasijunti labai vienisas, liudnas, dingsta nuotaika… Na bent jau as taip manau ;)
Domantas rašo,
2006-11-19 @ 20:09
Krc nerealu!! apsiwerkiau beskaitydamas
sirdgela rašo,
2006-12-26 @ 20:06
degiau liepsna kol tu ledejai, kol sirdy tawo pagrobe kita..ir wisa meile kur man zadejes- atsidaweij gywenimuij su ja…nesugebejai man istarti neij wieno zodzio…lyg kirmis griauzei is widaus..mintim ir siela suledejai…nejutaij kaip skaudinaij mane….sirdi teliko meile…mintyse wien sukas kersto dilema …bet gywenime reik prisitaikyt..nes awys tokios kaip ana kentes ilgam ir skaudziam gywenime …
Gabi ** rašo,
2009-1-10 @ 9:09
Mnaua kad meile yra labai nuostabus dalykas , bet labai per ja kenti .. patikekit kaip as db kenciu ..
kuti rašo,
2009-5-11 @ 22:53
Meilė-kai kiekviena akimirka kartu įsirėžia, kai dreba rankos prisilietus, nemirksi akys žiūrint, galvoje neknibžda nei viena mintis ir visą amžinybę girdi tik tuk tuk tuk..
justice rašo,
2009-11-06 @ 16:50
meile tai nezinoma mums savoka,jos negalima apibudinti…meile atleidzia…meile vercia tave skrajoti,viska matyti kitaip,tiesiog jaustis laimingai,net jeigu mylimasis nera arti… kai mylimu akys susitinka,ivyksta kazkas nerealaus,ivyksta bomba,kuria pajucia tik tie zmones… tai kur kas svarbiau uz pinigus,turtus… jei myleciau,galeciau i ta zmogu ziureti istisas valandas,girdeti jo balsa, na ir ziureti i jo akis,kurios sako tiek daug o kartu nieko…. sor kad rasau tokias nesamones,turejau issipasakot :DDD
AsEsuAs rašo,
2009-11-26 @ 20:57
Ta istorija apie gulbe… Skaiciau kazkada ja kazkokiam zurnale… Tada dar netaip gilinausi i tai, nes nebuvau pajutos to sirdies virpesio matant mylima zmogu.. Bet dabar vos laikiausiu, kad neverkciau.. Kai negali buti su mylimu zmogumi,supranti, sios istorijos prasme.. Skaudu, kad negaliu tureti To, kuri myliu… ;[*
ERDY rašo,
2010-2-01 @ 16:31
Kartais.. reikia pabÅ«t vienai, ir susivokt savyje.. kartais.. kartais PRIVALAU nusiÅ¡ypsot, kad ir kaip aÅ¡aros skruostais tekÄ—tų.. kartais reikia įveikti tai, kas yra neįmanoma.. kartais reikia matyti tai, ko kiti nepamato.. kartais reikia stengtis, dÄ—l to, kas man svarbu.. kartais reikia pakovot, kad turÄ—tÄiau KažkÄ… Daugiau.. kartais reikia kažko, ko neturi..
BET VISADA Reikia MylÄ—t..
undinele rašo,
2010-6-15 @ 21:21
Galbūt esu kvaila, kad praėjus tokiam laiko tarpui Aš vis tikiuosi, kad Tu paskambinsi. Kiekvieną rytą pabundu su viltimi, kad ši diena bus ta, kai Tu vėl sugrįši pas Mane, bet vakarui atėjus suprantu jog tai ir vėl tebuvo tik Savęs apgaudinėjimas…
undinele rašo,
2010-6-15 @ 21:24
http://www.youtube.com/watch?v=PtNOEyf5oGo
pazekit sia istorija iki galo, suprasit ka dabar kenciu
maze rašo,
2010-10-27 @ 20:15
..grazi istorija.. kas netiki meile, niekada nesupras jos esmes…