Comments on: Baimė parduoti arba pardavimo menas

By: marius

marius — Fri, 08 Aug 2008 10:37:05 +0000

Nedarysiu antireklamos, bet vienoje kauno parduotuviu su austru ziurejom laikrodzius, ir kai paprasiau parodyti, jam patiko, pardaveja pasake jog viskas matosi. Juokinga bet kitoje parduotuveja tas zmogutis apziurejas nusprende parvesti dovanu laikrodziu, atseit pas mus pigu ir paliko jau nepamenu bet viso apie 20.000 litu. Man tai tikrai sokiruoja kaip gali pardaveja spresti uz klienta. Aisku mes buvome po linksmo savaitgalio, nesiskute, su sortais, purvinais batais, bet ar tai argumentas!

By: teisybė

teisybė — Fri, 18 Jul 2008 09:28:56 +0000

tikrai teisybė, teko ir man ne kartą pastebėti tokį elgesį.

By: Oni

Oni — Wed, 09 Jul 2008 09:20:44 +0000

Pamenu, kažkada parduotuvėje, kai neįžiūrėdama kainos paklausiau, kiek kainuoja sultys, pardavėja atsakė: „Brangios šitos — [kažkokia kaina].“ Dėkui, aš geriau pati nuspręsiu, kas man brangu, o kas pigu.

By: Paulius

Paulius — Tue, 08 Jul 2008 19:25:09 +0000

Kartais košmaru tampa ne kaina, o norimos prekės ieškojimas:)

By: scania

scania — Tue, 08 Jul 2008 17:38:24 +0000

Baisiausiai siutinantis dalykas, kai parduotuvėje klausi prekės, o atsako ,,bet gi čia gera firma, brangu, neturim”. Ypač, kai teko pirkti stabdžių kaladėles!
Ir ne tik detalių parduotuvės. Namams nesugebu rasti daugybės daiktų. Aš tiksliai žinau, ko noriu. Kažkada pirkau, ir vėl noriu. Bet nebeveža. Įrankius įmanoma nusipirkti tik… nežinau kaip. Firminės pardotuvės toli ir brangios, o vidutinės klasės vokiškus (sąlyginis pavadinimas) įrankius vežiojo kažkoks žmogus, kurio telefono nežinau :)
Užtatai nenuobodu ;)